Speciali skiltis
Pertvarkos iššūkis
- Lithuanian
- Bulgarian
- Czech
- Danish
- German
- Greek
- English
- Spanish
- Estonian
- French
- Hungarian
- Icelandic
- Italian
- Latvian
- Dutch
- Polish
- Romanian
- Russian
- Slovenian
- Turkish
- Ukrainian
Johnas J. Garstka analizuoja pertvarkos koncepciją, jos vaidmenį komercinėse ir karinėse organizacijose beiNATO pertvarkos aspektus.
Įsilaipinimas: norint užtikrinti NATO greitojo reagavimo pajėgų efektyvumą, prireiks techninių naujovių, kurios leistų įdiegti modernias ir sąveikias vadovavimo ir kontrolės sistemas.
Pertvarka yra tvarus, tikslingas, dažniausiaiplataus masto pokytis, kurio imamasi turint strateginį tiksląsukurti ir išlaikyti strateginį pranašumą arba atremti esamo arnaujo konkurento pranašumą. Ši sąvoka taikoma organizacijoms,susidūrusioms su tokiais iššūkiais ir galimybėmis, su kuriaisnegalima veiksmingai susidoroti patikrintais metodais, nes jųnebepakanka norint gerokai patobulinti esamas organizacijas,procesus, technologijas, žmogiškųjų išteklių valdymą ir verslomodelius. Pertvarkos poreikis gali atsirasti ir valstybiniame, irprivačiame sektoriuje.
Pertvarkos paskatos gali būti įvairios. Kartais pertvarką skatinaspartus organizacijos konkurencingumo mažėjimas, atsiradęs dėlnenumatytų ir nelauktų konkurencinės aplinkos pokyčių arba dėl ikitol neregėtų pokyčių tempų. Kitais atvejais pertvarkos varomojijėga yra galimybės, atsiradusios siekiant sukurti arba sustiprintikonkurencinį pranašumą, išnaudojant naujas arba kuriamastechnologijas. Dėl to dažnai prireikia pokyčių, susijusių suorganizacija, procesu arba žmonėmis. Vadinamaisiais verslopertvarkymo atvejais nuosekliai neveiksmingas vadovavimas arbavaldymas gali taip pakenkti firmos konkurencinei padėčiai, kad tikgalima transformacija galėtų grąžinti jai konkurencinįpranašumą.
Konkurencinio pranašumo įvertinimas
Organizacija yra laikoma turinti konkurencinį pranašumą, kai jipasiekia aukštesnę konkurencinę padėtį, palyginti su vienu ardaugiau konkurentų. Konkurencinė padėtis yra reliatyvus veiklosmatas. Praktiniu požiūriu ji gali būti pamatuota lyginantintegruotus konkurentų pajėgumus konkurencinėje aplinkoje. Pajėgumųverslo pavyzdžiai yra produkto apipavidalinimas, gamyba, rinkodara,pardavimas ir paskirstymas. Karyboje tokie pavyzdžiai būtųmanevras, puolimas, logistika bei vadovavimas ir kontrolė. Irversle, ir karyboje organizacija gali įvertinti savo esamą irbūsimą konkurencinę padėtį atsakydama į šiuos klausimus:
Esama konkurencinė padėtis:
Žmogiškasis pokyčių komponentas yrasudėtingiausias pertvarkos faktorius, nesvarbu, kur ši pertvarkavyktų, – privačioje, valstybinėje ar karinėjesrityje.
Svarbiausias nesutarimas, susijęs su procesopokyčiais, buvo dėl to, ar tankai turėtų remti pėstininkus, aratvirkščiai. Šio ginčo esmė buvo žmogiškasis elementas, nes nuo topriklausė, ar tuometinio kautynių elito – pėstininkų ir kavalerijos– statusas bus išlaikytas ir sustiprintas ar susilpnintas.Vokietijos armijoje įsitvirtinus pirmosioms technologijos irproceso naujovėms, dėmesys nukrypo į organizacinius klausimus, kaipgeriausiai panaudoti technologijos ir proceso naujoves. Konkrečiai– organizacinio pobūdžio klausimas kilo dėl kuriamų mechanizuotųpadalinių dydžio – ar formuoti „Panzer“ brigadas ar „Panzer“divizijas.
Galutinė kiekvienoje šių sričių įvykusių evoliucinių pokyčių(kartu su efektyviu radijo panaudojimu ir artimąja aviacijosparama) pasekmė buvo sausumos karybos pertvarkymas. Tai leidoVokietijai 1939 m. sparčiai nugalėti Lenkiją ir Prancūziją, o 1940m. – ir jos sąjungininkes.
Su žmonėmis susijusių naujoviųsvarba
Kai kurių karybos elementų naujovių potencialas sugriauti esamoelito gyvenimo būdą yra vienas iš pagrindinių karinės pertvarkosiššūkių. Taip įvyko ir su kovos mašinų priemonių, ir su lėktuvnešiųaviacijos plėtra. Žmogiškasis pokyčių komponentas yrasudėtingiausias pertvarkos faktorius, nesvarbu, kur ši pertvarkavyktų, – privačioje, valstybinėje ar karinėje srityje. Todėlpertvarkos vadovai pagrindinį dėmesį turi skirti žmogiškajamelementui.
Spartesnis naujovių įgyvendinimasnenutrūkstamo mokymosi dėka
Vienas iš karinę pertvarką sunkinančių faktorių yra poreikispademonstruoti naujos koncepcijos operacijų veiksmingumą.Tarpukaryje lėktuvnešių aviacijos ir kovos mašinų pradiniaioperaciniai pajėgumai ir susijusios technologijos pasirodė blogiaunei esami. Mažai kas įvertino tą galimą naujųjų operaciniųkoncepcijų ir technologijų poveikį joms pasiekus visą pajėgumą.Abiem atvejais lemiamos svarbos turėjo vizijas įgyvendinančiųlyderių gebėjimas vykdyti vienas kitą papildančių eksperimentųserijas, pratybas ir karo žaidimus. Tai leido spartinti mokymositempą ir gauti įrodymų, patvirtinančių, kad būtina investuoti įnaujuosius pajėgumus. Kovos mašinų atveju dauguma vokiečių armijoskareivių turėjo galimybę kur kas greičiau nei jų kolegos iš britų,prancūzų ar lenkų armijų pamatyti, kaip galima panaudotimechanizuotą armiją.
Pertvarka ir NATO
Žiūrint į NATO per transformacijos prizmę, svarbu atsakyti įpirmiau pateiktus klausimus apie esamą ir būsimą konkurencinįpranašumą. Tie atsakymai gali suteikti vertingos informacijos apietai, kokiu mastu būtina pertvarka ir kokiu tempu turi būtiįgyvendinamos iniciatyvos.
Visi sutaria, kad dabartinė NATO „konkurencinė aplinka“ yrapasikeitusi. Palyginti statišką šaltojo karo konkurencinę aplinkąpakeitė ypač nestabilus ir sudėtingas saugumo kraštovaizdis. Naujųkonkurentų bei jų turimų ir atsirandančių pajėgumų deriniai kurianaujus iššūkius saugumui. Tarp naujųjų konkurentų yratarpnacionaliniai ir nevalstybiniai veikėjai, kurių dauguma neturitokių pažįstamų skiriamųjų bruožų, kaip teritorija, sienos arbastabilios bazės. Jie veikia pagal skirtingas taisykles,vadovaudamiesi įvairiausiais siekiais ir motyvais.
NATO atsakas į naują konkurencinę aplinką buvo siekis valdytiriziką ir susidoroti su esančiomis ir atsirandančiomis grėsmėmissukuriant jėgą su naujais pajėgumais ir naujais konkurenciniaisbruožais. Sąjungininkai, 2002m. susirinkę į viršūnių susitikimąPrahoje, sutarė, kad NATO pajėgos turi būti energingesnės, lengviaudislokuojamos ir gebančios išsilaikyti. Pokyčių mastas,reikalaujantis sukurti reikiamus integruotus pajėgumus turinčiąjėgą, aiškiai atitinka pertvarkos kriterijus. Be to, pirmasispertvarkos variklis jau yra NATO greitojo reagavimo pajėgos(NRF).
Planuojama, kad NRF bus iš 20 000 karių sudarytos greitojoreagavimo pajėgos, pasirengusios kautynėms, galinčios būtidislokuotos per 5-30 dienų ir savarankiškai išsilaikyti 30 dienų.Kiekvienas NRF padalinys bus kombinuotos ginkluotės komanda, kuriąsudarys brigados dydžio sausumos pajėgos, oro pajėgumai, taip patvadovavimo ir kontrolės pajėgumai, leidžiantys įvykdyti iki 200išpuolių per dieną, taip pat karinės jūrų pajėgos. Kad šias pajėgasbūtų galima dislokuoti, jos turi būti ekspedicinės. Tam reikiatechnologinių pokyčių – strateginio transportavimo oru pajėgumų,taip pat žmogiškųjų naujovių – už savo šalies ribų galinčių veiktikareivių ir lakūnų.
Norint, kad NRF būtų veiksminga integruota armija, jai reikėstechnologijos naujovių, kad būtų galima įdiegti modernias,sąveikias vadovavimo ir kontrolės sistemas. Norėdama savarankiškaiišsilaikyti, NRF pareikalaus, kad būtų sukurti efektyvūs, tvirti,lankstūs logistiniai pajėgumai. Gebėjimo išsilaikyti tobulinimuiprireiks naujovių proceso, organizacijos ir technologijossrityse.
Didesnio sąveikumo reikmė yra vienas iš didžiausių iššūkių betkurios atskiros šalies ginkluotosioms pajėgoms, taip pat keliantisnemažai problemų ir NATO. Tačiau dar galingesniu NATO pertvarkosvarikliu NRF tampa dėl savo sąsajų su NATO tinklinių pajėgumų (NEC) koncepcija. Šis ryšys leidžia NATO pajėgoms gerinti sąveikumąir geriau panaudoti naująją galią, kurią teikia keitimasisinformacija. Tačiau norint pasinaudoti šia galimybe dabartinėjefiskalinėje aplinkoje ir paversti NATO NEC koncepciją realybe,neišvengiamai teks spręsti nelengvą išlaidų paskirstymodilemą.
Investavimo į tinklinius pajėgumus reikmė suteikia galimybębendromis jėgomis plėtoti koncepcijas ir eksperimentuoti, siekiantužtikrinti, kad tinklo koalicinės pajėgos gebėtų veikti įvairiausiopobūdžio operacijose. Tinkamai tai atlikus, bus taip pat lengviausukurti empirinį pagrindą, kuriuo NATO galės remtis iškilusklausimui dėl valstybių narių investicijų į esminius tinkliniųpajėgumų komponentus. Pagrindinis iššūkis, susijęs su NATO NECįgyvendinimo spartinimu – gerinti valstybių sąjungininkių gebėjimąmokytis vienoms iš kitų patirties tinklui priklausančių pajėgųoperacijose, pratybose ir eksperimentuose. Pavyzdžiui, Vokietijosir Nyderlandų korpuso dislokavimas Afganistane suteikė galimybę išpagrindų patikrinti, ar tinkle veikiantis satelitinis ryšys tinkakoalicinėje aplinkoje.
Organizacinį mokymą šioje srityje pagreitins kuriamas trumpastinklui skirtų operacijų kursas. Šį vadovaujančiojo lygmens kursąrengia Sąjungininkių pajėgų transformacijos vadavietė kartu su NATOVadovavimo ir kontrolės meistriškumo centru ir JAV Gynybosdepartamento pajėgų transformacijos biuru nuo 2005 m. liepos.
Tarp visų įvairiausių NATO pertvarkos iniciatyvų išsiskiriaSąjungininkių pajėgų transformacijos vadavietės įsteigimas. Taisvarbi organizacinė naujovė, turinti daug galimybių prisidėti prietolesnės NATO pertvarkos. Šios vadavietės bei kitų besikuriančiųmeistriškumo centrų veikla sukuria tvirtą Aljanso pertvarkospagrindą. Įvertindama karinės pertvarkos sėkmę, istorija pabrėžiapokyčiams galinčių vadovauti lyderių svarbą ir pokyčiuspriimančios, tolerantiškos diskusijoms ir remiančios naujoveskultūros vertę. Tiktai laikas parodys, ar NATO sugebėjo sutelktivisus faktorius, nuo kurių priklauso sėkmė. Tačiau, žvelgiant į ikišiol jau padarytą pažangą, ateitis teikia vilčių.
Johnas J. Garstka – JAV Gynybosdepartamento Pajėgų transformacijos biuro direktoriaus padėjėjaskoncepcijų ir operacijų klausimams.