Kariniai reikalai

Ilgas ir vingiuotas kelias: atotrūkio tarp įsipareigojimų ir galimybės pateikti pajėgas klausimas jau keleri metai yra NATO darbotvarkėje.

Reagavimo į krizes operacijos tapopagrindiniu NATO įnašo siekiant užtikrinti tarptautinę taiką irsaugumą elementu. Šių operacijų sėkmė dažnai yra tas matas, kuriuomatuojamas Aljanso aktualumas šiandien. NATO kariniai pajėgumai,aišku, yra tik viena jos egzistavimo prasmės dalis, dar svarbesnė –Organizacijos politinė reikšmė. NATO, kaip plačios ir visdidėjančios partnerysčių sistemos centras, padeda stiprinti taikąir saugumą ir įvairiausiais nekariniais būdais. Tačiau visaisatvejais specifinė NATO vertė labai priklauso nuo jos gebėjimoišreikšti politines konsultacijas ir susitarimus bendrais kariniaisveiksmais. Todėl Aljansas nuolat siekia gerinti savo gebėjimąvykdyti ne tik esamas, bet ir būsimas operacijas.

Vertinant pagal svarbą, dauguma per pastarąjį pusantro dešimtmečioAljanse vykstančių pokyčių – tai tikslingos pastangos gerintioperacinį veiksmingumą. Kartais galima išgirsti kritikos dėl NATOnesugebėjimo prisitaikyti, plėtoti tokias procedūras ir pajėgumus,kurių reikia norint susidoroti su šių dienų iššūkiais. Tačiau tokiakritika dažnai pasirodo esanti tik iš nežinojimo kilusi reakcija,nes NATO pastangas prisitaikyti lydi nemaža sėkmė – užtenkapalyginti Aljanso dabartines pajėgas su tuo, kas buvo prieš 10 ar15 metų. Kiekviena valstybė narė persvarstė (arba tai atliekadabar) savo gynybos programas ir struktūras, kad pajėgos atitiktųšiandienos poreikius, o kiekvienoje gynybos Baltojoje knygojepabrėžiama būtinybė užtikrinti pajėgų gebėjimą dislokuotis,išsilaikyti ir jų panaudojimą pagal Aljanso Strateginę koncepciją(dokumentą, kuriame apibūdinta strateginė aplinka ir NATO atsako įgrėsmes ir iššūkius būdai) bei konkretesnes instrukcijas. Bendromispastangomis Aljansas pertvarkė savo strategiją ir sąvokas,vadovavimo ir jėgos struktūras bei savo vidaus organizaciją irprocedūras.

Tolesnės pertvarkos reikmė

Didesnio operacinio veiksmingumo siekis – niekad nesibaigiantisprocesas. Iš dalies taip yra todėl, kad mažiausiai dviem aspektaiskinta operacijų keliami poreikiai. Pirma – ilgainiui kinta, ypačreikiamų pajėgumų prasme, konkrečių operacijų teatro poreikiai.Prisiminkime buvusiosios Jugoslavijos atvejį. Antra, pradedamosnaujos operacijos, suformuojančios reikmes, paprastai papildančiasankstesnių operacijų poreikius, o kartais sukuriančias ir visiškaikitokius. Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) Afganistane,Kosovo pajėgų, „Aktyviųjų pastangų“ operacijos ir NATO Mokymomisijos Irake reikmės yra visiškai skirtingos, tačiau jos turi būtitenkinamos vienu metu. Tolesnių pokyčių reikmė atsiranda taip patir dėl to, kad NATO dar privalo nemažai padaryti, kad įvairūs josoperacinio veiksmingumo elementai būtų pagerinti arba sujungti įdarnią visumą.

Ypač sunku suderinti pajėgumus ir įsipareigojimus. Dažnaipasitaiko atotrūkis tarp politinio įsipareigojimo imtis operacijosir tokiai operacijai reikalingų pajėgų pasiūlos. Daugeliu atvejų tonelemia prieštaravimai tarp mūsų siekių ir turimų priemonių. Jeisąjungininkės su dideliu vargu vos surinko saujelę sraigtasparniųISAF reikmėms, tai tuoj pat po Azijos cunamio tos pačios šalys buvopasirengusios nedelsdamos skirti jų apie šimtą.

Atrodo, kad šis nuolatinis prieštaravimas tarp susijusių suoperacijomis politinių sprendimų ir patikimo poreikių deklaracijosvykdymo atsiranda dėl trijų problemų. Tai problemos, susijusios supolitine valia, ištekliais ir pajėgumais. Valstybių sąjungininkiųvadovai jau kuris laikas jaučia šias problemas ir jų tarpusaviosąsajas. Prieš porą metų tuometinis Generalinis Sekretorius lordasGeorgas Robertsonas išreiškė nerimą dėl NATO valstybių noro irgebėjimo kariniu mastu įgyvendinti savo pačių prisiimtus politiniusįsipareigojimus Aljanso ar kitoje plotmėje. To priežastys, jonuomone, sudėtingos, tačiau gali būti apibendrintos viena sąvoka –„tinkamumu naudoti“ (usability). Jis teigė, kad, jeisąjungininkių vyriausybės neskirs daug didesnės savo pajėgų dalies(tiek, kiek reikia operacijos sėkmei užtikrinti) savo prisiimtiemsįsipareigojimams vykdyti, tai gali sukelti krizę tuosetarptautiniuose forumuose, kuriuose Aljansas turi tam tikrųįsipareigojimų.

Atotrūkis tarp įsipareigojimų ir pajėgų skyrimo jau keleri metaiyra NATO darbotvarkėje ir jam mažinti dedama daug pastangų. Šiospastangos yra dalis platesnio siekio didinti operacinįveiksmingumą. Didelės reikšmės, nustatant tokio neatitikimopriežastis ir sprendžiant, kaip jas pašalinti, turėjo 2004 m.balandį Sąjungininkių pajėgų transformacijos vadavietės surengtasseminaras Norfolke, Virginijos valstijoje. Jame dalyvavoGeneralinis Sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis ir NATOambasadoriai. Todėl šios srities įvairios veiklos formos,pavyzdžiui, operacijoms reikalingų pajėgų „kūrimo“ procesotobulinimas bei Aljanso pajėgų panaudojimo galimybės gerinimas,kartais vadinamos Norfolko darbotvarke. Plėtojama dar vienainiciatyva, kuria siekiama labai panašaus tikslo – didinti įvairiųNATO gynybos planavimo veiksmų efektyvumą ir darną. Tai – Išsamiospolitinės gairės.

Pajėgų kūrimas

Aljansas turi parūpinti pajėgų įvairiapusėms ir ilgalaikėmsoperacijoms. Tradicinė pajėgų „kūrimo“ konkrečioms operacijomssistema, kai pagal NATO karinės vadovybės parengtą pagrindiniųreikalavimų sąrašą valstybės narės oficialiai pateikia pajėgaskonkrečiam laikotarpiui, tampa vis labiau nepatenkinama – šisistema perdaug siaura, ji yra trumpalaikio reaguojamojo pobūdžioir menkai susijusi su pajėgų planavimo procesu. Todėl sąjungininkėssutarė imtis tam tikrų priemonių šiems trūkumams šalinti.

Viena svarbi šio pobūdžio iniciatyva yra kasmet vykstančiosglobalinės pajėgų kūrimo konferencijos. Jos leis susidaryti daugišsamesnį ir perspektyvesnį vaizdą apie NATO operacines reikmes irvisų sąjungininkių pastangas jas patenkinti. Sąjungininkėms dauglengviau parengti pajėgas, kai apie jų reikmę perspėjama prieš 12mėnesių, o ne, tarkime, prieš 12 dienų. Ypač svarbu matyti, kadkitoms valstybėms sąjungininkėms taip pat tenka reikšmingaoperacijų našta, taip pat žinoti, kad yra parengti planai pakeistijų kontingentus atėjus reikiamam laikui. Pirmoji tokia metinėkonferencija buvo sukviesta 2004 m. lapkritį Vyriausiojoje NATOpajėgų vadavietėje Europoje. Šia patirtimi bus stengiamasipasinaudoti rengiant būsimas konferencijas. Taip pat mes ieškomegalimybių, kaip geriau atsižvelgti į galimus šalių partnerių irkitų ne NATO valstybių įnašus, kaupiant pajėgas NATO vadovaujamomsoperacijoms, kuriose dalyvauja ir šios šalys.

Tinkamumas naudoti

Kaip minėta, Aljanso pajėgų tinkamumo naudoti problema egzistuojajau ne pirmi metai. Pastangos padaryti pajėgas lengviaudislokuojamas ir išlaikomas buvo viena iš Prahos pajėgumųstiprinimo planų ir ankstesnės Gynybos pajėgumų stiprinimoiniciatyvos temų. Tuo pripažįstama, kad kai kurių valstybiųsąjungininkių pajėgos ir toliau daugiausiai yra skirtos teritorineigynybai ir netinkamos tokioms atsako į krizes operacijoms užAljanso teritorijos ribų, kokias šiuo metu vykdo NATO ir, panašu,vykdys ir ateityje. Pernai liepą Stambule įvykusiame viršūniųsusitikime NATO gynybos ministrai sutarė, kad šalys dės daugiaupastangų, kad jų pajėgos taptų tinkamesnės naudoti. Jie konkrečiaisusitarė, kad 40 procentų kiekvienos šalies visų sausumos pajėgųbus taip suformuotos, parengtos ir aprūpintos, kad jas būtų galimadislokuoti NATO vadovaujamose ar panašaus pobūdžio operacijose, o 8procentai visų sausumos pajėgų bet kuriuo metu dalyvaus ilgalaikėseoperacijose arba bus tokios parengties. Ministrai taip patsusitarė, kad nacionaliniai pajėgų tinkamumo naudoti tikslai turibūti suderinti su šiais aukšto lygio politiniais tikslais. Jie taippat įpareigojo Šiaurės Atlanto Tarybą parengti tokius įvesties irišvesties rodiklius, kaip kariuomenės asmeninės sudėtiesįvertinimas, dislokuojamas personalas, ilgalaikio išsilaikymooperacijose pajėgumai, išlaidos operacijoms ir išlaidos įrangai.Tai geriau parodys, kaip valstybėms sąjungininkėms sekasipertvarkyti savo pajėgas, bei nustatys atitinkamas gaires, pagalkurias kiekviena valstybė sąjungininkė galės įvertinti savoveiklą.

Didesnio operacinio veiksmingumo siekis –niekada nesibaigiantis procesas.

Šiuo metu kaip tik ir dirbamas toks darbas.Valstybės jau pateikė duomenis, susijusius su nustatytais 40 ir 8procentų pajėgų tinkamumo naudoti reikalavimais. Informacija rodo,kad nors kai kurios valstybės sąjungininkės jau pasiekė ar netviršijo Stambule nustatytus reikalavimus, kitos to dar nepadarė. Išdalies taip yra todėl, kad valstybės išgyvena skirtingus savopajėgų pertvarkos proceso etapus. Kai kurios valstybės, įskaitantkelias iš tų, kurios jau pasiekė arba viršijo nustatytusreikalavimus, taip pat pateikė informaciją apie planus pagerintisavo pajėgų tinkamumą naudoti. Tačiau svarbu nepamiršti, kadreikšmingų pokyčių šioje srityje neįmanoma įvykdyti per trumpąlaiką.

Šios iniciatyvos sėkmė dar nėra garantuota. Nors ji atkreipė kaikurių valstybių dėmesį į problemas, susijusias su turimų pajėgųtinkamumu naudoti, ir tuo pačiu paskatino kurti planus, kaippagerinti situaciją ateityje, sunku deramai palyginti jau turimusduomenis. Todėl ypač nelengva susidaryti išsamų vaizdą apievalstybių sąjungininkių pajėgų tinkamumą, o kartais, tiesą sakant,net tiksliai nustatyti konkrečios valstybės pajėgų tinkamumąnaudoti. Taigi dar daug reikės padirbėti, kad valstybių pajėgasbūtų galima palyginti praktiškai, atsižvelgiant į skirtingąvalstybių pajėgų organizaciją. Šiuo metu pagrindinis dėmesysskiriamas sausumos pajėgoms, nes jų dislokavimo ir išlaikymoproblemos yra kur kas didesnės nei karinių oro ir jūrų pajėgų.Tačiau reikia pagalvoti ir apie tai, kad būtina nustatyti tikslusir šioms pajėgoms. Taip pat reikia toliau tobulinti, o gal irišplėsti pradinį įvesties ir išvesties rodiklių komplektą.

Išsamios politinės gairės

Susitikę Stambule, Aljanso valstybių vadovai įpareigojo ŠiaurėsAtlanto Tarybą parengti ir pateikti jiems apsvarstyti Strateginękoncepciją papildančias išsamias politines gaires visais Aljansopajėgumų, planavimo ir žvalgybos klausimais. Šia iniciatyvasiekiama suteikti didesnį politinį svorį nacionaliniams pajėgumųtobulinimo įsipareigojimams ir tuo pat metu padėti suderintiįvairiausias „disciplinas“, susijusias su pajėgumų projektavimu,plėtra ir išskleidimu.

Atsižvelgiant į NATO būstinėje vykusias diskusijas dėl Išsamiųpolitinių gairių tikslo, masto ir pobūdžio, akivaizdu, kad taigreičiausiai bus trumpas politinis dokumentas, nubrėžiantistolesnės Aljanso pertvarkos kryptis. Jame bus nustatytos būsimųAljanso karinių pajėgų ir kitų pajėgumų plėtros, taip patžvalgybinės informacijos, reikalingos būsimiems pajėgumųreikalavimams nustatyti, teikimo gairės. Jis bus tarp Strateginėskoncepcijos ir tokių dokumentų, kuriuose nustatytos konkrečiųplanavimo sričių gairės, pavyzdžiui, Ministrų gairės dėl pajėgųplanavimo. Nors ir bus stengiamasi išvengti prieštaravimųStrateginei koncepcijai, Išsamiose politinėse gairėse busatsižvelgiama į saugumo aplinkos pokyčius, atsiradusius po 1999m.

Šiuo dokumentu bus vadovaujamasi visoje planavimo ar kitoje supajėgumų plėtra susijusioje veikloje. Tai apima tradicines gynybosplanavimo disciplinas – pajėgas, ginkluotes, konsultacijas,vadovavimą ir kontrolę (3C), logistiką, išteklius, branduolinių ircivilinių ekstremalių situacijų planavimą. Tačiau jis taip patturės įtakos ir kitoms su pajėgumais susijusioms sritims, kaip orogynybos planavimas ir standartizacija. Šis dokumentas taip patpadės suteikti informacijos nacionalinei planavimo veiklai, ypačskatinant sąveikumą. Jo tikslas – stiprinti įvairios nacionalinėsir kolektyvinės planavimo veiklos darną. Dėl to dokumente turi būtinurodyta, ko Aljansas nori pasiekti, ypač operatyviniu mastu,naujojoje saugumo aplinkoje. Jame taip pat bus nustatytas valdymomechanizmas, kad būtų nuolat sistemingai skatinama įvairiausiosplanavimo veiklos darna.

Šiaurės Atlanto Taryba nurodė, kad Išsamios politinės gairės irpasiūlymai dėl valdymo mechanizmo būtų jai pateikti kuo greičiau –ne vėliau kaip iki šių metų pabaigos.

Šios iniciatyvos – dėl pajėgų kūrimo proceso, pajėgų tinkamumonaudoti ir Išsamių politinių gairių – yra reikšmingos Aljansooperatyvinį veiksmingumą garantuojančios priemonės. Be to, Norfolkodarbotvarkėje yra ir daugiau panašios svarbos iniciatyvų,pavyzdžiui, pastangos gerinti keitimąsi žvalgybine informacija irmodernizuoti NATO požiūrį į bendrą finansavimą. Bet visos šiospriemonės duos naudos tiktai tada, kai jos bus taikomos tikslingai.Tam reikia politinės valios – visų valstybių sąjungininkių siekio,kad NATO operacijos būtų sėkmingos, ir atitinkamų pastangų taiįgyvendinti.

Steve Sturmas – NATO Gynybos politikos irplanavimo skyriaus Gynybos politikos ir pajėgumų direktoratodirektorius.