Interviu

Nickas Witney: tai Europos Sąjungos Tarybosagentūra, sukurta „remti valstybių narių pastangas gerinti Europosgynybos pajėgumus krizių valdymo srityje ir stiprinti dabartinę irbūsimą Europos saugumo ir gynybos politiką (ESGP)“. Taigi mumsreikia atsižvelgti ir į nūdienos reikmes, ir numatyti, kokie busmūsų poreikiai už 20-30 metų.

Konkrečiai Agentūra įgaliota vykdyti keturias pagrindinesfunkcijas. Jos susijusios su gynybos pajėgumų plėtra;bendradarbiavimu ginkluotės srityje; Europos gynybos technologiniuir pramoniniu pagrindu ir gynybos įrangos rinka; bendradarbiavimomokslinių tyrimų ir technologijos srityje skatinimu. Tai ganadidelis darbas, netgi jei mes ir nesame atsakingi už jokiąoperatyvinę veiklą ir į mus nesikreipiama patarimų gynybospolitikos ir strategijos klausimais.

Agentūros veikloje dalyvauja visos Europos Sąjungos valstybės,išskyrus Daniją, nes Danija nedalyvauja ESGP. Finansavimo struktūrapagrįsta bendrųjų nacionalinių pajamų dydžiu. Tačiau dabarnekalbame apie ypač dideles sumas. Šių metų biudžetas yra 20milijonų eurų. To pakanka personalo atlyginimams, įsikurti naujuosebiuruose, ir dar liks 3 milijonai eurų iš valstybių dotacijųgalimybių įvertinimo studijoms.

Europos gynybos agentūra yra trečioji Tarybos įsteigta agentūra.Pirmosios dvi –Satelitinis centras Torrejone ir Saugumo studijųinstitutas Paryžiuje. Abi institucijos perėjo Tarybos žinion išVakarų Europos Sąjungos.

Yra keletas mus išskiriančių dalykų. Agentūrayra maža, tačiau turi daug pareigų ir ketina būti labai priklausomanuo savo valstybių narių. Jai vadovauja Valdančioji taryba, kuriaipirmininkauja Javieras Solana (Agentūros vadovas, taigi manoviršininkas), o sudaro dalyvaujančių valstybių gynybos ministrai.Taryba rinksis įvairios sudėties – kartais dalyvaus šaliųginkluotės direktoriai, kartais mokslinių tyrimų ir technologijosdirektoriai. Kartais atvyks asmenys, atsakingi už pajėgumųplėtojimą. Pradėję normaliai veikti, turėtume rengti tokiussusirinkimus vidutiniškai kas šešios savaitės.

Beveik visi mūsų darbuotojai yra iš valstybių narių. Joms mesbūsime jų bendros veiklos centras. Surengsime seriją pokalbių,seminarų, darbo grupių, taip pat sukursime daugiau ar mažiauformalizuotą struktūrą, suteikiančią valstybėms narėms galimybębendradarbiauti įvairiausiose srityse. Veiklos mastas ir yra šiosidėjos stiprybė, leidžianti stiprinti sąveiką.

WEAG baigia savo veiklą birželio pabaigoje ir mes perimame josfunkcijas. Tikiuosi, kad, galėdami jas atlikti taikant daugiauholistinį metodą, sugebėsime užtikrinti glaudesnę skirtingųdarbotvarkių sąveiką. OCCAR yra tarpvalstybinė agentūra, tačiau jinepriklauso Europai. Ji priklauso išimtinai savo šešiemsakcininkams ir yra tik ginkluotės įsigijimais užsiimanti ir tokiasprogramas vykdanti agentūra. Štai neseniai ji perėmė A400MAirlifter programą ir šiuo metu jos pareiga yra dirbti surangovu ir užtikrinti, kad orlaivis būtų pateiktas tokiu laiku iruž tokią kainą, kaip reikalaujama. Mūsų veikla prasidės ir vyksprieš įsitraukiant OCCAR. Stengsimės stiprinti sutarimą dėlpajėgumų prioritetų, teikti pasiūlymus, idėjas, o tada ir vėl –sieksime sutarimo, kad drauge galėtume padaryti dar daugiau. Galkada nors ateityje tam tikru mastu užsiimsime vadyba ir mes patys.Tačiau šiuo metu mūsų vaidmuo, mano nuomone, yra papildyti OCCARveiklą. Tikiuosi, kad galėtume sukurti bendradarbiavimo programas,kurias galėtų įgyvendinti OCCAR. Nors ir neprivalu dėl tokioįgyvendinimo kreiptis į OCCAR, bet ši organizacija puikiai atliekasavo darbą ir, manau, būtų suinteresuota toimtis.

Šiuo metu mūsų yra apie 30, bet baiguspradinį darbuotojų komplektavimą šią vasarą, iš viso bus 77 žmonės.Agentūrą sudaro keturi pagrindiniai direktoratai, atitinkantyskiekvieną iš keturių pagrindinių funkcijų, susijusių su pajėgumųplėtojimu, tyrimais ir technologijomis, ginkluote bei pramone irrinka. Tačiau tyrimų ir technologijos departamento darbuotojaineapsiribos vien šia sritimi. Daugiausiai laiko jie praleisdirbdami integruotų projektų grupėse. Prieš pradėdami imtis kokionors konkretaus klausimo, pirmiausia surasime lyderį, kuris sudarysintegruotą komandą iš visų keturių direktoratų darbuotojų. Kuriątemą benagrinėtume, o mes šiemet turime keturis pagrindiniusprojektus, vienintelis būdas, mūsų nuomone, yra holistinis metodas,kuriam reikia visų keturių sričių patirties.

Pirmiausia, ką turime padaryti ir kas yrabūtina sąlyga viskam kitkam, – tai pradėti veiklą, suformuotipersonalą ir įsikraustyti į naujas patalpas. Taip pat turime„paaiškinti“ apie save. Agentūrai skiriamas milžiniškas dėmesys,bet pačią koncepciją dar reikia paaiškinti. Privalome susipažintisu visais savo akcininkais – 24 valstybėmis narėmis – atskirai. Beto, reikia vykdyti ir metinę darbų programą, konkretizuojančią mūsųketurias pagrindines programas. Tai yra: Europos gynybos įrangosrinka, vadovavimo kontrolės ir ryšių tyrimas, šarvuočiai irnepilotuojamieji orlaiviai (UAV).

Tirti Europos gynybos įrangos rinką mus pernai rugsėjį pastūmėjoKomisijos šiuo klausimu išleista Žalioji knyga. Drįstu pasakyti,kad šioje srityje jau turime pirmųjų laimėjimų. Prieš porą savaičiųįvyko Valdančiosios tarybos susirinkimas. Jame visos šalys sutarėpradėti procesą, kurio tikslas iki metų pabaigos pasiektisusitarimą dėl konkurencijos padidinimo gynybos įrangos įsigijimosrityje. Todėl šiemet diskutuosime šiuo klausimu ir jį nagrinėsime,kad pirmiausia sukurtume savanorišką, nesaistantį, tarpvalstybinįelgesio kodeksą, prie kurio, tikimės, prisijungs visos 24 šalys.Kariniams ginkluotės ir technikos įsigijimams dažniausiai negaliojaEuropos vidaus rinką reglamentuojančios taisyklės. Jei iki metųpabaigos galėsime pateikti įtikinamą planą, kaip pradėti paraiškųkonkursų procesą, tai bus didžiulis žingsnis pirmyn. Tai taip patpadės Europai gauti geresnę savo gynybos investicijų grąžą.

Vykdant operacijas visada kyla problemų, susijusių su vadovavimu,kontrole ir ryšiais (C3). Šiuo metu kartu su Europos kariniu štabuatliekame šios srities studiją. Ji turėtų būti baigta gegužę ir čiabūtų suformuluotos trys ar keturios temos mūsų tolesniam tyrimui.Laikui einant galbūt atsiras naujų sričių, susijusių su ESoperacija Bosnijoje ir Hercegovinoje. Jei ne, palydoviniai ryšiaiyra kita tokia sritis, kurioje europiečiai gali daug nuveikti, jeikartu išanalizuotume problemą, kuri iš esmės yra viena iš pajėgumųsričių, ir rastume bendrų sprendimų.

Žvelgiant porą ar trejetą metų į priekį, prioritetiniai tikslaibus nustatyti po išsamesnės mokslinės analizės, kuri parodys, kokiųpajėgumų reikia ESGP tikslams paremti. Pradžiai pasirinkomenepilotuojamus orlaivius ir šarvuočius, nes ši sritis įdomižvelgiant iš visos Europos perspektyvos. Įvairios šalys pripažįsta,kad UAV yra kažkas naujo ir įdomaus, todėl investuoja į savo pačiųtyrimo programas. Tačiau jeigu kiekviena šalis veiks atskirai,galutinis produktas nebus toks tinkamas sąveikumo ir praktiniopanaudojimo požiūriu. Išlaidų greičiausiai irgi bus daugiau. Mūsųtikslas būtų tiksliai parodyti, kas vyksta visoje Europoje. Tadapateiksime analizės rezultatus Valdančiajai tarybai ir pažiūrėsime,ar valstybes nares tenkina tokia situacija. Jei ne, pateiksimepasiūlymų, kaip reikėtų daryti, kad būtų dirbama rišliau. Tą patįgalima pasakyti ir kalbant apie šarvuočius.

Yra pasiūlymų dėl didelės tyrimų irtechnologijos programos, susijusios su išlaidomis tyrimams saugumosrityje. Formaliai turėtume aiškiai atskirti tyrimus saugumosrityje ir tyrimus gynybos srityje. Gynybos ministerijos yraatsakingos už tyrimus gynybos srityje ir jiems skirtos lėšos imamosiš gynybos biudžetų. Tyrimus saugumo srityje gali finansuotiKomisija. Nepaisant formalaus skirtumo, gyvenime dažniausiaidauguma sukuriamų technologijų yra vienodos ir tuo užsiimadažniausiai tos pačios kompanijos. Pagrindinis dalykas – reikėsišlaikyti formalius skirtumus, tačiau prižiūrėti, kad būtųatliekami patys reikalingiausi tyrimai. Mes turėsime nuolatstebėti, ką veikia Komisija, kad už tuos pačius tyrimus netektųmokėti dukart. Taip pat teks dalytis ir tyrimų rezultatais. Galibūti, kad Komisija taip pat turės galimybę finansuoti tam tikrusprojektus, kurie būtų aktualūs ir Agentūrai.

Nemanau, kad kada nors gynybos planuotojamsbūtų tekę išgyventi tokius sunkius laikus. Tai todėl, kad jiemstenka nešti dvigubą naštą – pereiti nuo teritorinės gynybos priedislokuojamų operacijų. Tuo pat metu jie turi atsižvelgti ir įtechnologinės revoliucijos, kuri mus veda iš karybos pramonėsamžiaus į informacijos amžių, prielaidas. Europoje turime sukaupęper daug sunkiojo metalo, bet trūksta tokių dalykų, kaip gebėjimoišsilaikyti, lengvai dislokuotis, judrumo ir sąveikumo. Daugelis jųsusiję su naujosiomis stebėjimo ir ryšių sistemomis, kurtechnologija veržiasi į civilinę sritį. Kaip tik todėl ir turimeskatinti vyriausybes eiti tokia kryptimi. Tačiau kadangi esame mažaAgentūra su kukliu biudžetu, mūsų esminė funkcija – būti sąžine irkatalizatoriumi.

Mes esame tokioje padėtyje, kad galime pateikti ypač įtikinamąvisos Europos vaizdo analizę. Tikimės, kad tai leis mums palaikytiglaudų ryšį su savo akcininkais – dalyvaujančiomis valstybėmisnarėmis – paaiškinti situaciją ir paklausti, ar ji juos tenkina.Jei ne, teiksime pasiūlymus, kaip taisyti padėtį. Ir pagaliau nuo24 gynybos ministrų priklausys, ar jie susitars koreguoti tamtikrus savo nacionalinių planų elementus ir leisti pinigus kiekkitaip, atsižvelgiant į Europos dimensiją. Manau, kad taip gali irturi būti, nes šiuo metu Agentūrai skiriama pakankamai didelėpolitinė parama.

Tiesą sakant, kaip tik tai, kad mūsųdarbuotojus yra atsiuntusios valstybės, ir leidžia daryti poveikį.Kad ir kokie nusimanantys ir išradingi būtume, vargu ar padarytumekokį įspūdį valstybėms, jei tik paskelbtume, ką manome esantgeriausia, ir paliktume jų pačių nuožiūrai, ką daryti toliau. Esameilgo kelio pradžioje, kurį mes – tai yra Agentūra ir jos 24valstybės narės – turėsime nueiti drauge. Mes čia, Agentūroje,esame darbotvarkės sudarytojai, tačiau tik tada pasieksime sėkmės,jei sutelksime šalis ir užtikrinsime jų dalyvavimą. Kad ir kąsugalvotume, tai yra jų nuosavybė.

Kaip tik atvirkščiai. Mes jau turime Europossaugumo ir gynybos politiką ir Europos saugumo strategiją, kuraiškiai išdėstyta ESGP esmė ir tikslas. Agentūra yra tam, kadEuropa galėtų daryti tai, kas nurodyta Saugumo strategijoje. TačiauSaugumo strategija nurodo, kad jei Europa imsis atsakomybės užpasaulio saugumą naštos dalies, jai prireiks ir šiai užduočiaitinkamų įrankių. Tačiau šiuo metu ji jų dar neturi, todėl negaligerai atlikti šio darbo. Agentūros vaidmuo yra pabandyti„užauginti“ priemones, pajėgumus, įrankius ir infrastruktūrą.Kitaip tariant – panaikinti atotrūkį tarp to, ką Europa galipadaryti šiandien, ir to, ką ji norėtų ir galėtų daryti.

Kol kas dar anksti kalbėti. Tačiau jaunustatyti tam tikri mechanizmai. Pavyzdžiui, yra NATO ir ESPajėgumų grupė. Balandį pirmą kartą dalyvausiu šios institucijossusirinkime. Taip pat planuojame į savo Valdančiosios tarybossusirinkimus kartais kviesti NATO Generalinį Sekretorių arbaatitinkamą jo padėjėją. Be to, nors kol kas tai dar nenuspręsta,Agentūra gali būti kviečiama pirmininkauti Nacionalinių ginkluotėsdirektorių konferencijai vietoj iki šiol šias pareigas atlikusiosWEAG. Žinoma, visa tai yra oficialūs ryšiai. Tačiau praktiškai,mano nuomone, geriausia palaikyti neformalius santykius, kadneliptume vieni kitiems ant kojų. Aš jau aptariau mūsų šių metųdarbo programą su Johnu Colstonu (NATO Generalinio Sekretoriauspadėjėju gynybos politikos ir planavimo klausimams) ir MarshalluBillingslea (NATO Generalinio Sekretoriaus padėjėju gynybosinvesticijų klausimams), norėdamas išgirsti jų pastabas ir būtitikras, kad vos tik pradėjus dirbti netrukdysime vienikitiems.

Kažkiek bendradarbiauti numatome. Tokiosvalstybės kaip Norvegija ir Turkija pasinaudos administracinesistema, kur bus apibrėžtas jų asociacijos su Agentūra pobūdis irtai sudarys galimybę joms gerai žinoti, kas vyksta Agentūroje.Todėl jei, sakykime, pustuzinis valstybių narių galvotų apie bendrąprojektą, jos bus pakviestos prisijungti, jei panorės. Danijosatvejis kitoks, nes nenumatyta jokių administracinių susitarimų.Danija yra ES valstybė, nepanorusi dalyvauti Agentūroje.

Čia paliečiami svarbūs transatlantiniaiklausimai. Tačiau iniciatyvos teisė labiau priklauso JAV. BūtentJungtinės Amerikos Valstijos daugiausia ir riboja technologijossrautus per Atlantą ir Europos prieigą prie JAV rinkos. Tuo tarpuamerikiečiams Europos rinka yra ganėtinai atvira. JungtinėsAmerikos Valstijos gynybai išleidžia nepalyginti daugiau neiEuropa, taigi į šiuos klausimus žiūri iš stipriojo pozicijos. Jeieuropiečiams nepatinka tokia technologijos mainų ir rinkų prieigosnelygybė, protingiausia būtų daugiau investuoti į stipresniogynybos technologijos pagrindo Europoje sukūrimą, kad partneriaiabiejose Atlanto pusėse galėtų spręsti šiuos klausimus būdamivienodesnėje padėtyje. To galima pasiekti įveikus susiskaldymą irskatinant didesnę konsolidaciją, ir taip sukurti veiksmingesniuspajėgumus už tas tikrai nemenkas sumas, kurios išleidžiamos gynybaiEuropoje. Bet tai jau daugiau ilgalaikis projektas. Kalbant apieJAV prieigą prie Europos rinkų, mes čia Agentūroje nekeisime nieko.Tai klausimas, dėl kurio mūsų 24 akcininkės yra kardinaliaiskirtingų nuomonių. Todėl įtariu, kad mano Valdančioji tarybanuspręs nesitarti šioje srityje.

Be abejo, aš to tikiuosi. Esu įsitikinęs, kadEuropos gynybos pramonėje turi būti didesnė konsolidacija. Tiesąsakant, tai plačiai pripažįstama jau nuo dešimto dešimtmečio irpastaraisiais metais pasiekta nemažos pažangos, ypač tam tikruosesektoriuose, pavyzdžiui, oro erdvės. Kitose srityse, pavyzdžiui,sausumos ir jūrų sektoriuose, konsolidacijos dar nėra. Manau, kadto būtina siekti ir operaciniais, ir ekonominiais sumetimais.Tačiau, kaip ir daugeliu kitų atvejų, Agentūra gali prie šioproceso prisidėti tik patarimais ir analize.

Pagal vieną mūsų šių metų darbo programospunktą, iki metų pabaigos Valdančiajai tarybai turime pateiktiracionaliai pagrįstus atlikto darbo įvertinimo rodiklius. Šiaisrodikliais, beje, bus matuojamas ne tik Agentūros, bet ir valstybiųnarių atliktas darbas. Tarp tokių veiklos rodiklių bus ir finansinėužduotis vis didesnę Europos gynybos tyrimų ir technologijos fondųdalį išleisti dirbant drauge, galbūt ir tokioje NATO naujojesrityje kaip pajėgų „tinkamumo naudoti“kriterijai.