Interviu

Brigados generolas Andersas Brännströmas: taikos palaikymo partneris

  • 01 Jan. 2004 - 01 January 0001
  • |
  • Last updated 04-Nov-2008 00:34

Švedijos brigados generolas Andersas Brännströmas vadovauja Daugianacionalinės brigados (MNB) centrui Kosove NATO vadovaujamos KFOR misijos sudėtyje. MNB centrasdislokuotas Kosovo centrinėje ir šiaurės rytų dalyje, Centro būstinė yra Prištinoje. Šioje te

Iš tiesų dirbti kartu yra gana lengva. Taipyra todėl, kad jau dešimt metų kartu su NATO dalyvaujamePartnerystės taikos labui programoje bei esame įgiję patirtiesBosnijoje ir Hercegovinoje, kur Švedija nuo 1990-ųjų buvodislokavusi 12 batalionų. Be to, mes jau penkerius metus kartudirbame Kosove. Svarbiausia yra tai, kad visi kariai - ar NATO, arne NATO - yra panašiai apmokyti ir tiki panašiomis vertybėmis. Taigarantuoja visapusiškai teigiamą patirtį.

Didžiausias išbandymas vadui – ar jis būtų iššalies partnerės, ar iš valstybės NATO narės - užtikrinti, kad savopareigą kuo geriau atliktų visų aštuonių į MNB centrą įeinančiųšalių atstovai, kad įvairiatautė sudėtis būtų jėga, o nesilpnybė.

Ypač svarbu suderinti štabo procedūrų irkomunikacijos sistemas. Be to, kai tenka jaunus kareivius,puskarininkius ir karininkus mokyti ir rengti tarptautinėmsoperacijoms, svarbiausiais tampa kalbos įgūdžiai. Neišvengiamaibūtina, kad kiekvienas galėtų normaliai bendrauti anglųkalba.

Taikos palaikymo pajėgų karys turi būtiteisingas, sąžiningas ir tvirtas. To reikia visose taikos palaikymooperacijose. Vietos gyventojai turi suprasti, kad taikos palaikymopajėgų kareivis yra draugiškas tiems, kurie su juo bendradarbiauja,bet gali būti griežtas su bendradarbiauti nenorinčiaisiais. Tiktaitaip taikos palaikymo karys pelnys ir vietinių žmonių, ir tameregione veikiančių tarptautinių organizacijų pagarbą, be kuriosmisijos sėkmė yra neįmanoma. Pagrindiniai įgūdžiai yra tiesiogtokie, kuriuos privalo turėti geras karys. O gerą karį gerbia visossusijusios šalys.

Požiūris priklauso ne nuo etninės kilmės.Apskritai vietos gyventojai - ir albanai, ir serbai - vienodaigerbia kareivius ir iš šalių partnerių, ir iš NATO valstybių.Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra ir išimčių. Nors paprastižmonės iš visų etninių grupių labai palankūs taikos palaikymokariams, kriminalinio pasaulio atstovai bei asmenys, kuriųpolitinės nuostatos destruktyvios, yra mums priešiški. Tai galibūti ženklas, patvirtinantis, kad mes dirbame gerai.

Labai svarbu, kad visi taikos palaikymopajėgų kariai, ypač vadovai, gerai žinotų konflikto priežastis,išmanytų regiono istoriją ir apie ten gyvenančias tautas. Šiojesrityje turiu nemažai patirties, kuria galiu remtis – 2000 m.vasarą buvau čia Švedijos bataliono vadovaujančiu karininku.Žinoma, kovinės grupės vado pareigos nėra tokios pat kaip brigadosvado, bet ankstesnė šešių mėnesių patirtis man padeda vykdytidabartinę užduotį. Priešingu atveju būtina turėti gerų patarėjų.Prieš sugrįždamas į Kosovą, aš pasistengiau, kad mane suptų tikrailabai geri žmonės.

Mano tikslas – apsaugoti visas etninesgrupes, žmones ir organizacijas, visus, kam kyla grėsmė. Aš neturiustatistinių duomenų, kiek laiko skiriame vienai bendruomenei,palyginti su kita. Kaip bebūtų, šioje srityje mes dirbame kartu supolicijos pajėgomis. Aš manau, kad saugumas yra svarbus veiksnys,iš dalies lemiantis žmonių apsisprendimą grįžti. Bet šis veiksnysnėra vienintelis, grįžimo galimybė priklauso nuo įvairių veiksnių.Pavyzdžiui, daug reikšmės turi ekonomikos būklė. Mes palaikomekiekvieną norintįjį sugrįžti ir todėl stengiamės, kad aplinka būtųkuo saugesnė ir nekeltų grėsmės.

Palyginęs šių dienų situaciją su ta, kuribuvo prieš trejus metus, nepastebiu, kad būtų kitęs palankuspožiūris į KFOR, ir nemanau, kad kas nors keistųsi, jei mes irtoliau dirbsime gerai. Visiškai išsprendus Kosovo politinęsituaciją, mūsų darbas palengvėtų. Tačiau turime pripažinti, kadšiam procesui neišvengiamai reikia laiko, kadangi išspręsti visassu Kosovu susijusias problemas yra labai sunku. Savo vyrams sakau,kad mūsų užduotis – dirbti taip, kad būtų sukurta saugi irnekelianti grėsmės aplinka. Aš tikiu, kad tai padės greičiau rastiir politinį sprendimą.

Norėčiau pažymėti porą veiksnių. Pirmasis -ilga mūsų dalyvavimo taikos palaikymo misijose istorija. Švedijadalyvauja taikos palaikymo misijose nuo 1940-ųjų metų. Švedijostaikos palaikymo pajėgų kariai patirties sėmėsi ArtimuosiuoseRytuose, Kipre ir Konge, taip pat Bosnijoje ir Hercegovinoje beiKosove. Mes didžiuojamės taikos palaikymo tradicija ir savopatirtimi. Antrasis veiksnys yra Švedijoje veikianti šauktiniųkariuomenės sistema. Visais dislokacijos užjūryje atvejais mespasitelkiame asmenis, kurie išėjo šauktinių parengimą irsavanoriškai pasisiūlė tarnauti specialiose misijose. Taigikiekvienas švedų kareivis į tokias operacijas kaip KFOR atsinešacivilio įgūdžių, kadangi tarp mūsų yra įvairiausių profesijųatstovų - mokytojų, santechnikų, policininkų ir daugelio kitų.Nekariniai įgūdžiai gali labai padėti taikos rėmimo ir taikospalaikymo operacijose, ypač kai prireikia dirbti suciviliais.

Prieš atvykdami į Kosovą, mes kruopščiairengėmės šiai misijai. Tiesiogiai dirbdami su NATO pajėgomis,galėjome susipažinti su Aljanso darbo metodais ir praktika,sužinoti, kaip NATO planuoja operacijas. Kartu dirbdami NATOsistemoje ar bet kurioje įvairiatautėje aplinkoje, mes galimekasdien palyginti save su kitų šalių karinių pajėgų kariais. Tai nekonkurencija, greičiau – konstruktyvūs informacijos ir nuomoniųmainai, o tai yra pozityvus dalykas. Aš, kaip Švedijos karininkas,kaip profesionalas ir kaip asmuo, esu labai patenkintas šiapatirtimi. Visuomet jaučiu stiprią paramą iš NATO, iš savo vadogenerolo leitenanto Holgerio Kammerhoffo ir iš visų aštuonių kariusį MNB centrą atsiuntusių šalių.

Remiantis įvairių viešosios nuomonės studijųcentrų, pavyzdžiui, Gallupo, atliktomis nuomonių apklausomis,dauguma švedų nenori stoti į NATO. Tačiau darant tokias apklausasnėra teirautasi, ką švedai galvoja apie Švedijos veiklą kartu suNATO. Šiuo požiūriu, mano nuomone, dauguma švedų tikrai yrapatenkinti, kad dirba su NATO pagal Partnerystės taikos labuiprogramą bei dalyvauja taikos palaikymo misijose čia, Kosove,Bosnijoje ir Hercegovinoje, o ateityje galbūt ir kitose vietose.Man atrodo, kad mes daug ko išmokstame dirbdami su įvairių šaliųkariais, žmonėmis ir organizacijomis NATO struktūroje. Esuįsitikinęs, kad ir toliau galime prisidėti prie bendrų tarptautiniųsiekių. O ar vieną dieną mes stosime į NATO, tai politinisklausimas. Jums reikėtų paklausti apie tai labiau šiuo klausimukompetentingo politiko.