Tolesnis saugumo stiprinimas per partnerystę

Tolesnė NATO santykių su šalimis partnerėmisplėtra bus pagrindinis birželio pabaigoje Stambule įvyksiančioAljanso Viršūnių susitikimo darbotvarkės klausimas. Pradinis NATOpartnerystės politikos tikslas buvo sugriauti buvusius priešininkusskyrusius barjerus ir stiprinti saugumą dialogo ir bendradarbiavimobūdu. Šiandienos Partnerystės tikslai siekia gerokai toliau - šalyspartnerės dabar kartu su NATO sprendžia XXI amžiaus saugumoproblemas.

Kaip persitvarkė NATO, taip plėtojosi irPartnerystė. Kiekvienoje srityje - vykdant daug jėgųreikalaujančias taikos palaikymo misijas ar pasitinkant mūsųbendram saugumui iškilusias tokias naujas grėsmes, kaip terorizmasar masinio naikinimo ginklų platinimas - partneriams tenka svarbusvaidmuo ir formuojant NATO atsaką į šiuos naujus iššūkius, irpadedant jį įgyvendinti.Taip pat niekas negali atstoti partneriams,sprendžiantiems svarbius reformų klausimus, per partnerystėsprogramas teikiamų NATO patarimų bei paramos.

NATO reguliariai konsultuojasi su savopartneriais per Euroatlantinės partnerystės tarybą (EAPT) – bendrąpolitinę santykių su partneriais struktūrą. Kiekvienas partneristaip pat gali formuoti individualius santykius su Aljansu perPartnerystę taikos labui - praktinės veiklos programą, iš kuriospartneriai gali pasirinkti bendradarbiavimo prioritetus. Šie dupamatiniai Partnerystės mechanizmai tapo esminiais euroatlantiniosaugumo architektūros komponentais.

Kad partnerystė išlaikytų savo veržlumą iraktualumą Aljansui, ji turi visą laiką būti derinama pagalbesikeičiančius NATO prioritetus. Kadangi NATO yra tokia svarbisaugumo veikėja, visiškai suprantamas partnerių noras plėtotiglaudesnius santykius su Aljansu. Tačiau partnerystė turi ir toliauišlikti patraukliu pasiūlymu partneriams bei toliau padėti jiemssiekti savo tikslų. NATO ir jos partneriai rengiasi StambuloViršūnių susitikimui birželio pabaigoje, nes yra keletas spręstinųproblemų.

Pirma, pasikeitė santykių tarp sąjungininkųir partnerių pusiausvyra. Kovo 29 d. septynios buvusios partnerės -Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija- tapo narėmis. NATO dabar pirmą kartą turi daugiau narių (26) negupartnerių (20). Taigi sąjungininkai turi būti pasirengę imtis daraktyvesnio vaidmens, kad partnerystė neprarastų veržlumo. Tai taippat suteikia progą iš naujo išanalizuoti, kokių prioritetų turėtumesiekti kartu per partnerystę.

Antra, partneriai sudaro labai įvairialypęgrupę. Tarp jų yra ir strategiškai svarbios šalys, pavyzdžiui,Kaukazo ir Centrinės Azijos, ir neprisijungusios Vakarų Europosvalstybės. Visų šių šalių saugumo norai ir siekiai yra labaiskirtingi, taigi taip pat skirsis ir prioritetai bei tikslai, kuriųjos sieks partnerystėje. Partnerystė turi būti pakankamai lanksti,kad į visa tai būtų galima atsižvelgti.

Pavyzdžiui, Kaukazo ir Centrinės Azijos šalimspartnerystės priemonės turi padėti siekti įgyvendinti savo reformųiniciatyvas. Atsižvelgiant į Aljanso gynybos reformų patirtį bei įpatirtį, įgytą su naujais nariais pagal Narystės veiksmų planą,pagalba reformuojant gynybos ir karines struktūras bus esminė šioproceso dalis.

Tačiau, kad būtų galima kuo geriau vykdytireformas, Partnerystė turi padėti ir kitose vidaus reformossrityse. Tam tikslui NATO siūlo partneriams priemonę, vadinamąIndividualios partnerystės veiksmų planu, arba IPAP, kuriopaskirtis – sutelkti įvairius bendradarbiavimo mechanizmus, kuriaisnaudodamasis partneris bendrauja su Aljansu, ir skirti dėmesįvidaus reformai. IPAP turėtų būti aiškiai išdėstyti kiekvienoatskiro partnerio bendradarbiavimo prioritetai bei garantuojama,kad tie įvairūs naudojami mechanizmai tiesiogiai atitiktų šiuosprioritetus.

Iki šiol jau keletas valstybių parodė ypatingąsusidomėjimą šia iniciatyva, o Gruzija tapo pirmąja šį procesąpradėjusia šalimi, kai jos Prezidentas Mikhailas Saakashvilisbalandžio 6 dieną NATO būstinėje įteikė savo šalies pristatomąjįdokumentą (plačiau apie šį ir kitus mechanizmus žr. Susanos Pondstraipsnyje „Apie PTL „įrankių komplektą“ šiame „NATO apžvalgos“numeryje).

Jei vieni partneriai plėtoja savo gynybosstruktūras ir pajėgumus, kiti gali prisidėti svariomis pajėgomisprie NATO vadovaujamų operacijų. Pavyzdžiui, Švedijos kariuomenėatliko ypač svarbų vaidmenį atkuriant tvarką Kosove po smurtoprotrūkio kovo mėnesį. Tokiems partneriams yra ypač svarbu, kadNATO partnerystės mechanizmų dėka jie ir toliau turėtų žodžio teisępriimant NATO sprendimus, kad galėtų daryti įtaką rengiant irvykdant tas misijas, kuriose jie dalyvauja, arba norėtų turėti tamtikrą vaidmenį.

Trečia, Partnerystė neturi atsilikti nuopačios NATO pertvarkos. Kova su terorizmu dabar tapo vienu išpagrindinių Aljanso prioritetų. 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuoliaiprieš Jungtines Amerikos Valstijas privertė NATO pirmą kartąpritaikyti 5 straipsnį. Jau kitą dieną visos 46 EAPT narės beišlygų pasmerkė išpuolius Niujorke ir Vašingtone ir pasižadėjo dėtivisas pastangas kovai su terorizmo rykšte. Kadangi partneriai patysyra patyrę teroristų išpuolių, jie pritaria NATO siekiui stiprintibendradarbiavimą kovojant su terorizmu.

Praktinė veikla šioje srityje bus tęsiamapagal „Partnerystės veiksmų prieš terorizmą planą“. Jis skirtasskatinti EAPT valstybių bendradarbiavimą, grindžiamą EAPT irPartnerystės taikos labui globojamomis politinėmis konsultacijomisir praktinėmis programomis (daugiau apie „Partnerystės veiksmųprieš terorizmą planą“ žr. Osmano Yavuzalpo straipsnį „Kovoje priešterorizmą kartu su partneriais“„NATO apžvalgos“ 2003 m. pavasarionumeryje).

Kad NATO galėtų susidoroti su naujomis grėsmėmis bei visapusiškaivykdyti visas savo misijas, jos vadovai įsipareigojo sustiprintiAljanso karinius pajėgumus. Sąjungininkų pajėgos privalo gebėtigreitai nuvykti ten, kur yra reikalingos, ir savarankiškai vykdytiilgalaikes ir per atstumą vykdomas operacijas, taip pat ir tokiojeaplinkoje, kur gali kilti branduolinė, biologinė ar cheminėgrėsmė.

Jei partneriai nori prisidėti priesudėtingiausių NATO vadovaujamų operacijų, jie taip pat privalosukurti tokias pajėgas, kurios atitiktų šiuos reikalavimus.Planavimo ir peržiūros procesas (PARP) jau seniai yra tokiapriemonė, kuri skirta parengti partnerius dalyvauti misijose,suformavus reikiamus, NATO standartus atitinkančius pajėgumus. Šisprocesas tapo visiškai panašus į pačios NATO Gynybos planavimoprocesą, ir, jei norima, kad partneriai galėtų kuo efektyviaudalyvauti misijose, taip turi būti ir ateityje.

Pats ryškiausias pavyzdys, kaip pastaruojumetu pasikeitė NATO turbūt yra Aljanso įsitraukimas į Afganistanoproblemas. Aljansas nuo 2003 m. balandžio vadovauja Tarptautinėmssaugumo paramos pajėgoms (ISAF), siekiančioms padėti įtvirtintiAfganistane taiką ir stabilumą bei garantuoti, kad Afganistanasniekada nebebus teroristų atramos punktu.

Jei partneriai nori prisidėti priesudėtingiausių NATO vadovaujamų operacijų, jie taip pat privalosukurti tokias pajėgas, kurios atitiktų šiuos reikalavimus.Planavimo ir peržiūros procesas (PARP) jau seniai yra tokiapriemonė, kuri skirta parengti partnerius dalyvauti misijose,suformavus reikiamus, NATO standartus atitinkančius pajėgumus. Šisprocesas tapo visiškai panašus į pačios NATO Gynybos planavimoprocesą, ir, jei norima, kad partneriai galėtų kuo efektyviaudalyvauti misijose, taip turi būti ir ateityje.

Pats ryškiausias pavyzdys, kaip pastaruojumetu pasikeitė NATO turbūt yra Aljanso įsitraukimas į Afganistanoproblemas. Aljansas nuo 2003 m. balandžio vadovauja Tarptautinėmssaugumo paramos pajėgoms (ISAF), siekiančioms padėti įtvirtintiAfganistane taiką ir stabilumą bei garantuoti, kad Afganistanasniekada nebebus teroristų atramos punktu.

Partnerystė turi visą laiką būti derinamapagal besikeičiančius NATO prioritetus.

Veikla Afganistane, nutolusi nuo tradicinioNATO kontūro, aiškiai parodo, kuo Aljansui taip svarbūs partneriaiir kodėl Aljansas turi daugiau dėmesio skirti savo partnerių išcentrinės Azijos poreikiams. Šiuo metu toje misijoje atstovaujamaaštuoniems partneriams, dauguma jų yra prisidėję vertingomisspecializuotomis pajėgomis, pavyzdžiui, karinės policijos arbaišminavimo komandomis. Tokių pajėgumų paprastai trūksta, bet jieyra svarbi suderintos jėgos struktūros dalis, nuo kurios labai daugpriklauso operacijos sėkmė.

Centrinės Azijos šalys partnerės padėjoužtikrinti logistinį ISAF pajėgų aprūpinimą, nes įranga, kol jipasiekė Afganistaną, turėjo būti gabenama per kelių šalių partneriųteritorijas. Partnerystės taikos labui suformuotų santykių pagrindusąjungininkai sudarė dvišalius susitarimus dėl medžiagų tranzitoper šias valstybes bei pajėgų ir atsargų bazių sukūrimo jųteritorijoje.

Atsižvelgiant į Afganistano etninės sudėtiesįvairovę, keletas Centrinės Azijos partnerių taip pat turi įtakossvarbiems vietiniams veikėjams, kuriuos jie gali panaudoti ISAFtikslams įgyvendinti. Šių įvairių veiksnių dėka Centrinės Azijosvalstybės, kažkada laikytos euroatlantinės erdvės periferija, dabartapo svarbiu Aljanso kaimynu - ir ši išaugusi svarba turiatspindėti Partnerystėje.

Ketvirta, Partnerystė privalo išlikti atviranaujiems nariams. Bosnija ir Hercegovina bei Serbija ir Juodkalnijaaiškiai pareiškė norą prisijungti. NATO aiškiai nurodė, kad tai josgalės pasiekti tik jei atitiks nustatytas NATO sąlygas, kuriųsvarbiausia yra visiškas bendradarbiavimas su Hagoje įsikūrusiuTarptautiniu tribunolu buvusios Jugoslavijos karo nusikaltimamstirti.

Penkta, Partnerystė turės ir toliau vykdytisavo pradinę funkciją - būti forumu konsultacijoms su partneriaistuo momentu svarbiausiais saugumo klausimais. Partnerystėsprogramoje numatyta įvairiausios visų sąjungininkų ir partneriųsusitikimų formos arba, atsižvelgiant į aptariamą klausimą, galibūti susitinkama mažesnėse, bet nenustatytos sudėties grupėse. Turiir toliau būti išlaikytas šių formų įvairovės patrauklumas irpartneriams, ir sąjungininkams.

Keletas pastarųjų šiais metais įvykusių EAPTambasadorių susitikimų buvo skirti daugeliui ir sąjungininkams, irpartneriams svarbių klausimų, tarp jų ir dėl įvykių eigosBalkanuose, masinio naudojimo ginklų neplatinimo ir kovos suterorizmu. EAPT taip pat ką tik susitarė įsteigti EAPT Saugumoforumą, kuris kartą per metus aukšto lygio susitikime susirinksaptarti svarbius saugumo klausimus bei tai, kaip NATO ir partneriaigeriausiai galėtų juos kartu spręsti.

Aljanso evoliucionuojanti partnerystėspolitika turėjo milžiniškos svarbos padedant keisti strateginęaplinką euroatlantinėje erdvėje. Skatindama politinį ir karinįsąveikumą, Partnerystė padėjo sukurti tikrą euroatlantinio saugumokultūrą - stiprų ryžtą dirbti kartu kovojant su esminiais saugumoiššūkiais ir euroatlantinėje tautų bendruomenėje, ir už jos ribų.Toliau augdami kartu, 26 sąjungininkai ir 20 partnerių stiprinssavo gebėjimą šiems bendriems iššūkiams priešpastatyti bendrąatsaką. Stambulo Viršūnių susitikimas patvirtins šią tendenciją irparodys kelią pirmyn.

Robertas Weaveris – NATO Politinių reikalųir saugumo politikos skyriaus Šalių santykių ir politinių reikalųsektoriaus vadovas.

* Turkija pripažįsta Makedonijos Respubliką jos konstituciniu pavadinimu.