Interviu

Aš suprantu pertvarką kaip pastangas pasiektitokį modernių technologijų ir šiuolaikiško mąstymo lygį, kad būtųintegruoti visi pajėgumai. Tai leistų panaudoti karinę jėgąveiksmingiausiai ir greičiausiai. Pertvarka – tai daryti viską kuoracionaliau. Tam reikia pasitelkti visas įmanomas priemones, tarpjų koncepcijų kūrimą, gynybos planavimą, mokslinių tyrimų irtechnologijų plėtrą, eksperimentavimą, mokymąsi iš patirties irmokymą. Sąrašo viršuje įrašyčiau inovacinį mąstymą, nes taigarantuotų, kad nauji pajėgumai pasieks fronto liniją kuogreičiau.

Mes atlikome pertvarkos analizę ir manome, kad reikia siekti trijųtikslų: tai didesnio sprendimų veiksmingumo, darnių veiksmų kovoserdvėje ir jungtinio pajėgų dislokavimo bei jų ilgalaikioišlaikymo. Tai įvykdę, turėsime pertvarkytas pajėgas. Kadpasiektume šių tikslų, esame sukūrę penkias integruotasprojektavimo grupes (IPT), apimančias vadinamąsias septyniaspertvarkos objektų sritis. Tos sritys yra: veiksmingasdalyvavimas, bendri manevrai, geresnis civilinis ir karinisbendradarbiavimas, informacijos viršenybė, tinkliniai sujungimopajėgumai (Network-Enabled Capability – NEC) (jie tam tikraprasme yra visko, ką mes darome, pamatas), ekspedicinėsoperacijos ir integruota logistika. IPT kertavertikalią mūsų organizacijos struktūrą, užtikrindamos vienossrities ryšį su kita.

Tai pagrindinis iššūkis. Visų pirma reikiasurasti „atliekamų pinigų“, kuriuos būtų galima investuoti įpertvarką. Tai reiškia – atsisakyti visko, kas neperspektyvu šiųdienų kovos erdvėje. Atsisakydamos nebeaktualių dalykų, šalysgalbūt suras „atliekamų pinigų“ investuoti į pajėgumus, kuriebūtini jų pajėgoms pertvarkyti. Valstybių vyriausybėms tenka sunkusuždavinys, kaip pasirinkti, kokius išteklius išlaisvinti, kad būtųgalima imtis taisyti tą daugybę Aljanso pajėgumuose esančių spragų.Valstybės taip pat gali pagalvoti apie paramą Aljansuispecializuotais pajėgumais – tai sritis, kurią mes stengiamėsplėtoti ir skatinti.

Nėra abejonės, kad pertvarkai būtinatechnologijų integracija yra tikras iššūkis. Be to, kaip tik šiojesrityje Jungtinės Amerikos Valstijos turi transformacinį pranašumą,kadangi joms lengviau apjungti daugybę turimų technologijų norimamtikslui pasiekti. „Surišdamos“ visas Jungtinių Valstijųtechnologijas, šalys gali pakelti savo pajėgumų kartelę ganėtinaiaukštai. Tačiau dauguma tokių pačių technologijų yra ir EuroposSąjungoje bei Kanadoje, todėl turėtų būti įmanoma stengtis įveiktituos pačius iššūkius ir pasiekti tokį patį lygį, kokio siekia iramerikiečiai. Valstybių keitimasis technologijomis, kaip irtechnologijų perdavimas per Atlantą, yra svarbus politinis iššūkis.Mes iš visų jėgų stengiamės šį procesą padaryti paprastesnį. Tačiaunegalime ignoruoti išteklių klausimo, nes Jungtinėse AmerikosValstijose gynybai skiriama daugiau pinigų nei kitosešalyse.

Sąjungininkių pajėgų transformacijosvadavietė dirba ypač didelį darbą, stengdamasi naujais būdaisplėtoti daugybę įvairiausius frontus apimančių iniciatyvų.Pavyzdžiui, gynybos planavimo peržiūros procesas, į kurį dabaresame įklimpę, verčia žvelgti dešimt metų ir daugiau į priekį. Messkiriame daugiau dėmesio ilgalaikiams NATO pajėgų poreikiams, o neartimesniems tikslams, kaip buvo Aljanse anksčiau. Jau pateikėmeNATO NEC dokumentą. Jis bus pagrindas, kuriuo remsimės formuodamiNATO NEC reikmes ateityje. Nors šiame etape tai tik pagrindųdokumentas, jame sukauptos visos tos reikmės, kuriomis Aljansasturės užsiimti, kad būtų pasiekti NEC. Čia svarbu, kad būtų galimapanaudoti esamas sistemas ir „įpinti“ jas į tinklą išvengiantvisiškos reinvesticijos. Mes įsitikinę, kad NATO NEC bus gyvybiškaisvarbus daugumos ateities pajėgumų plėtojimo pagrindas. Jei galimainvestuoti į tinklą, turėtų atsirasti galimybė su mažesnėmissąnaudomis padaryti kur kas daugiau.

Taip pat labai daug dirbame eksperimentinėje srityje. Pavyzdžiugali būti eksperimentai su NATO draugiškų pajėgų nustatymo sistema(NATO’s friendly-force tracker system) Afganistane. Ištiesų ši nustatymo sistema, leidžianti kur kas geriau suvoktiaplinką ir padedanti sumažinti „draugiškos ugnies“ atvejus, jaupraėjo eksperimentinį etapą ir tapo būtina operacijose. Mes taippat užsiimame logistiniu sekimu. Be to, ieškome būdų, kaip geriau,darniau ir integruočiau aprūpinti informacija sprendžiančiąsiasinstitucijas.

Kalbant apie mokymą, Jungtinio karybos centro (Joint WarfareCentre) Stavangeryje, Norvegijoje, įkūrimas nepaprastaiišplėtė mūsų galimybes mokyti personalą operaciniu lygiu. Tai naujasritis Aljanse. Mes sukūrėme instruktorių tinklą, kad šiame mokymoprocese būtų galima panaudoti atskirų sričių ekspertų patirtį.Sustiprinome „patirties pamokų“ procesą ir patobulinome NATOpajėgumų paketų plėtros metodus. Anksčiau reikėjo maždaug porosmetų pajėgumų paketui sukurti, dabar mes patobulinome irpagreitinome šį procesą. Taip pat persvarstome visus esamusprojektus, norėdami nustatyti, ar jie dar bus aktualūs NATO 2005metais ir vėliau, palyginti su 199O-ųjų NATO, nepaisant, kada dėljų buvo susitarta. Taip pat dedame pastangas, kad pradėtų veiktinacionaliniai meistriškumo centrai (Centres ofExcellence).

Daug padaryta koncepcijų srityje. Kartu su Sąjungininkių pajėgųoperacijų vadaviete parengėme pertvarkos iššūkiams skirtądokumentą, pavadintą „Strateginė vizija“. Šiuo metu rengiameStrateginės vizijos tęsinį – Sąjungininkių būsimų bendrų operacijųkoncepciją. Ji nagrinėja, kaip sąjungininkės gali pasiekti didesnėsbendrų operacijų darnos. Užmezgėme ryšius su pramone, siekdamipadidinti pajėgumus, kurių reikia norint įgyvendinti pertvarką.Pradėjome Irako karininkų mokymą operatyviniu lygiu, o tai tokiasritis, apie kurią niekas negalvojo, kai buvo kuriama Sąjungininkiųpajėgų transformacijos vadavietė. Esame daug nuveikę plėtodamibūsimų operacijų planavimą, grindžiamą pageidaujamu poveikiu. Čiasiekiame norimo strateginio rezultato arba „poveikio“, taikydamiįvairiausius karinius ir nekarinius svertus.

Sąjungininkių pajėgų transformacijos vadavietė vis dinamiškiauveikia NATO pertvarką. Pažangos tempas ir gylis yra be galo svarbuir mes labai stengiamės sukurti tokią NATO, kuri bus geriaupasirengusi ateičiai. Jau nueitas netrumpas kelias, bet labai geraisuprantu, kad dar labai daug reikia padaryti. Tai, kad mūsųpavadinime yra žodis „transformacija“, reiškia, kad procesasniekada nesibaigs.

Padaryta labai daug, nors būtų galima dardaugiau, jei organizacijoje būtų pakankamai darbuotojų. Mums darreikia pasiekti savo pradinį veiklos pajėgumą, jau nekalbant apiegalutinį. Kad būtų galima vykdyti visą tą veiklą, kurios mesnorėtume ir kurios iš mūsų reikalaujama, nepakanka personalo. Beto, darbas su šalimis partnerėmis kaip tik ir yra ta sritis,kurioje jaučiame didžiausią kadrų stokos poveikį. Tačiau manome,kad mūsų indėlis planuojant šalių partnerių gynybą ir įgyvendinatspecialiai parengtas mokymo programas tose valstybėse partnerėseyra ypač svarbus.

Mūsų veikla šioje srityje remiasi dviem glaudžiai susijusiomisprogramomis – PTL planavimo ir peržiūros procesu (PARP) irBendradarbiavimo programa. Pagal PARP mes padedame šalimspartnerėms vykdyti gynybos planavimą beveik taip pat, kaip padedameir valstybėms narėms, tai yra – apibrėždami galimas gynybosreformas politinėje ir karinėje srityje. Mes taip pat svarstomePartnerystės tikslus, susijusius su karinių struktūrų ir pajėgumųpertvarka. Pagal Bendradarbiavimo programą organizuojame įvairiusrenginius, tarp jų kursus, mokymo programas ir seminarus, kuriaissiekiama padėti šalims partnerėms pasirengti tapti visavertėmisAljanso narėmis.

Šios dvi institucijų grupės nedaug susiję,nes NATO mokykla Oberamergau ir NATO Gynybos koledžas Romojeužsiima didelių atskirų studentų grupių įvairių dalykų mokymu.Jungtiniame karybos centre Stavangeryje priešingai – dėmesysskiriamas operaciniam lygiui ir komandų mokymui. Tradiciškai NATOvisada skyrė daug dėmesio bendroms šalių narių pajėgumų stiprinimopratyboms Aljanse, tačiau nelabai užsiėmė mokymu. Mes niekadanesistengdavome sujungti operatyvinio vadovavimo ir kontrolės lygiųjų formavimo etape ir apmokyti prieš siunčiant į operacijas. Kaiptik šitą nišą ir užpildo Jungtinis karybos centras. Tokius mokymusjau išėjo trys paskutiniai ISAF misijų Afganistane vadai. Jieperkėlė savo vadavietes į Stavangerį, kur jų laukė dviejų savaičiųintensyvūs mokymai, skirti pasirengti pačiai misijai.

Stavangeryje taip pat pabuvojo NATO Greitojo reagavimo pajėgų (NRF)vadai ir komandos. Čia jiems buvo parengtas tikslinis mokymokompleksas būsimai misijai pasirengti. Tai visiškai nauja veiklosforma. Tiesą sakant, aš netgi drįsčiau teigti, kad Jungtiniskarybos centras yra vienas iš pirmųjų brangakmenių Sąjungininkiųpajėgų transformacijos vadavietės laimėjimų karūnoje. Jungtiniskarybos centras taip pat užsiima eksperimentine veikla, pavyzdžiui,konfrontacijos ir kolaboravimo analize. Tai sritis, kurią mestiriame, norėdami geriau parengti vadus ir jų štabus vesti derybassu įvairiais konkrečių konfliktų protagonistais.

Jungtinis pajėgų mokymo centras Bydgoščiuje, Lenkijoje, dar tikpradeda savo dienas. Tiesą sakant, tik neseniai užbaigėme derybassu Lenkija dėl NATO būstinės įsteigimo Lenkijos žemėje. Ateityješio centro specifika bus mokymo komponentinis lygis, siekiantparengti atskirus trijų tarnybų komponentus pakaitiniams veiksmamsbendros operacijos arenoje.

Mes norime, kad Jungtinis patirties pamokųanalizės centras galėtų mokytis iš karinių veiksmų teatro ir kuogreičiau šias pamokas pritaikytų. Centras neturi apsiriboti tikproblemų identifikavimu. Jis privalo mokytis iš patirties ir kaipgalima greičiau ja remtis, kad galėtume gerinti pajėgumus irprocedūras operacijoms dar tebevykstant. Praeityje NATO rengdavopratybas, analizuodavo, ko galima iš jų pasimokyti, grupuodavo,nagrinėdavo tas pamokas, rašydavo įdomias ataskaitas ir praėjusporai metų po tų pratybų – pateikdavo produktą. Šiandieniamepasaulyje mums reikia ne to. Turime greitai apdoroti realioseoperacijose patirtas pamokas ir tuo pat metu įtraukti jas į mūsųmokymo ir ugdymo programas.

Jungtinio patirties pamokų analizės centro narių dabar yraAfganistane ir Irake. Čia jie tiria iššūkius, susijusius su pajėgųdislokavimu. Kadangi NATO pradėjo dislokuoti pajėgas už savo erdvėsribų maždaug tik prieš porą metų, dar yra daug ko mokytis. Norsporą tokių sričių galima paminėti – tai pajėgų kūrimas irstrateginis desantavimas.

Sąjungininkių pajėgų transformacijosvadavietėje mes esame atsakingi už Irako studentų mokymą užsienyje.Jau organizavome suderintas mokymo programas – lapkritį Jungtiniamekarybos centre Stavangeryje ir gruodį NATO Mokykloje Oberamergau.Taigi pro mūsų organizaciją praėjo jau maždaug 22 aukšto rangostudentai. Kursų Stavangeryje tikslas buvo padėti aukščiausio lygiovadams – generolams – suprasti, kaip vykdyti operacijasvakarietiškose struktūrose ir pagal vakariečių reikalavimus.Tikimės, kad vasario – gegužės mėnesiais dar apie 120 studentųatvyks į Jungtinį karybos centrą ir NATO mokyklą. Tuo tarpu kitimokysis kursuose, kuriuos rengia atskiros šalys, pavyzdžiui,Italija.

Šis procesas vyksta lėčiau, nei galėjome tikėtis, iš dalies dėl to,kad Irako gynybos ministerija pagrindinį dėmesį, suprantama, skyrėkitiems klausimams. Ne taip lengva per tokį trumpą laiką išleistimokytis tiek daug aukšto rango asmenų. Dabar, kai rinkimai Irakejau yra pasibaigę, tikimės, kad galės atvykti daugiau studentų.Problemų kyla ir dėl kalbos. Jei ketinate pasiųsti ką nors įsavaitės kursus NATO mokykloje, vertimo paslaugos – savaimesuprantamos. Tačiau jei kas nors ketina lankyti ilgesnius kursus,pavyzdžiui, mokytis pagal šešių mėnesių trukmės mokymo programąNATO Gynybos koledže Romoje, kad kursas tikrai duotų naudos,prireiks atitinkamo kalbos mokėjimo.

Esame atsakingi už visų būsimų meistriškumocentrų koordinavimą. Todėl šiuo metu deramės su daug valstybių,kurios pasiūlė mokymo centrus, priklausančius tam tikroskompetencijos sritims, priskirti meistriškumo centrų kategorijai.Kol kas subrandintas tik vienas toks pasiūlymas – oficialiaipripažintas meistriškumo centras ir pasirašytas Supratimomemorandumas. Tai yra Jungtinis oro galios kompetencijos centrasKalkare, Vokietijoje. Jo kompetencija apima jungtinę oro galiosareną. Kitas greičiausiai bus Jungtinių Amerikos Valstijųpasiūlytos kombinuotos jungtinės operacijos iš Jūros meistriškumocentro.

Šiuo metu vedame derybas su daugeliu kitų potencialių meistriškumocentrų. Turkijoje, pavyzdžiui, mes domimės Gynybos nuo terorizmomeistriškumo centru, taip pat Oro taktinio mokymo poligonu.Estijoje – Kibernetinės gynybos meistriškumo centru. Taip patanalizuojame Civilinio ir karinio bendradarbiavimo meistriškumocentro CIMIC Šiaurės grupės, kuri yra daugelio valstybiųfinansuojama organizacija, galimybes. Domimės Čekijos Respublikosbranduolinės, biologinės ir cheminės gynybos meistriškumo centru, oItalijoje – policijos operacijų meistriškumo centru. Visa taipavyzdžiai tokių kompetencijos sričių, kurias šalys nori susieti suOrganizacija mokymo srityje, o NATO tuo gali visapusiškaipasinaudoti. Žinoma, mes trokštame, kad centrai kuo greičiau imtųveikti, tačiau iš pradžių reikia tiksliai susitarti dėl sąlygų,pagal kurias jie teiks savo produkciją.

Pažanga karinėje srityje yra akivaizdi, betnuolat kyla iššūkių, kuriuos iš dalies sprendžia Sąjungininkiųpajėgų operacijų vadavietė, iš dalies Sąjungininkių pajėgųtransformacijos vadavietė. Sąjungininkių pajėgų operacijų vadavietėužsiima tais gebėjimais ir reikalavimais, kurių prireiks netrukus,kad NRF kitais metais pasiektų visišką operacinį pajėgumą. MumsSąjungininkių pajėgų transformacijos vadavietėje rūpi tolesnėperspektyva – užtikrinti, kad tas pajėgumo lygis, kurį galės teiktiNRF, nuolat kiltų.

Kalbant apie artimiausio laikotarpio iššūkius – mes ką tik baigėme„Allied Reach 2005“ pratybas Stavangeryje. Čia abiVadavietės pagrindinį dėmesį skyrė tokiems strateginiamsklausimams, kuriuos dar reikia spręsti. Svarstome daugianacionalumoklausimą, lygindami jį su kariniu veiksmingumu. Tiriame galimądaugianacionalumo poveikį NRF kariniam pajėgumui apskritai.Analizuojame, kiek leis šių dienų procesai planuoti į ateitį, kadgalėtume garantuoti, jog bus įvykdytas NRF nustatytas 5-20 dienųparengties reikalavimas. Studijuojame integruotą logistiką: kaipgalime išsiveržti iš senųjų NATO struktūrų, kur atskiros šalyspačios atsakingos už savo logistinį aprūpinimą, ir pereiti prieintegruotos logistinės sistemos, užtikrinančios paprastesnį irracionalesnį NRF aprūpinimą. Taip pat studijuojame keitimąsižvalgybine informacija ir žinių vadybą. Tai sudėtingos sritys irprivalome garantuoti didžiausią skaidrumą visame Aljanse, kadgalėtume veiksmingai susidoroti su visomis krizėmis aroperacijomis, kuriose gali tekti dalyvauti NRF. Taip patanalizuojame vadovavimo ir kontrolės elementus, valstybių ir pačiosNATO keitimąsi atsakomybe ir ypač, kaip susilpninti nacionaliniųprotestų poveikį.

Didelė problema yra ir bendras NRF finansavimas. Kadangi tai turispręsti NATO būstinė, o ne karinės vadavietės, ši problema mums yralabai aktuali – dalyvavimas NRF brangiai kainuoja. Aišku, šalysnenori jaustis mokančios dukart – pirmiausia savanoriškaipasiųsdamos pajėgas, po to ir mokėdamos už jų išlaikymą irpratybas.