KALBA
Paskelbus „NATO apžvalgos“ numerį anglų kalba, jo vertimas į lietuvių kalbą pasirodo internete maždaug po dviejų savaičių.
APIE „NATO APŽVALGĄ“
STAIPSNIŲ PATEIKIMO POLITIKA
INFORMACIJA APIE AUTORIŲ TEISES
REDKOLEGIJA
 RSS
SIŲSTI ŠĮ STRAIPSNĮ DRAUGUI
UŽSIPRENUMERUOTI „NATO APŽVALGĄ“
  

Nusikaltėlių ir teroristų grupės: draugai ar chameleonai?

Get the Flash Player to see this player.

„NATO apžvalga“ analizuoja, kaip bendradarbiauja nusikaltėlių ir teroristų grupės, kaip jos keičiasi, kurios iš jų kelia didesnę grėsmę saugumui. Taip pat klausia, ar jas apskritai galima kaip nors atskirti vieną nuo kitos.

Vaizdo įrašo trukmė: 11min.

 Subtitrai: Įjungti / Išjungti

Kaip yra lengva (ir patogu) galvoti, kad organizuotų nusikaltėlių

ir teroristų grupės yra kažkokių tolimų šalių problema.

Mums taip pat patiktų manyti, kad jų veikla

turi įtakos tik mūsų visuomenės pakraščiams.

Tačiau šios dvi grupės veikia vis glaudžiau,

ir ne tiktai kažkur šešėlyje, taip pat užsiima ne tiktai nelegaliomis prekėmis ar paslaugomis.

Su jų veikla galima susidurti pačiame mūsų kasdienio gyvenimo centre.

Skustuvai, baterijos – ką tik paimsi, viskas dabar yra klastojama,

dažniausiai – Rytų Azijojos fabrikuose.

Tačiau įvežama į Europos Sąjungą,

padedant tradicinėms organizuotų nusikaltėlių grupėms.

Kalbant apie kasdienius dalykus, vienas iš tokių, aišku, yra cigarečių kontrabanda.

Ir alkoholio kontrabanda taip pat. Ir kreditinių kortelių ir pan. klastojimas.

Misha Glenny yra ne vieną apdovanojimą gavęs rašytojas, buvęs BBC korespondentas.

Jo neseniai pasirodžiusioje knygoje „McMafia“ pateikiamos vienos iš aiškiausių įžvalgų

apie tai, kaip veikia nusikaltėlių grupės visame pasaulyje.

Viena iš sričių, kurioje dalyvauja daugiausiai žmonių,

yra kortelių klastojimas, vadinamasis „kardingas“,

banko duomenų ir kreditinių kortelių vagystės ir taip toliau.

Pasitaiko atvejų, kai Al Qaedos nariai čia, Jungtinėje Karalystėje,

ir kitose šalyse imasi kardingo operacijų, kad galėtų finansuoti savo veiklą.

Yra tokie dalykai, kaip, pavyzdžiui, pogrindinis forumas, vadinamas karderių rinka,

o tai – iš esmės tik žemo lygio nusikalstamumas,

ir staiga imate ir susiduriate su „Botnet“ tinklu, per kurį ne tiktai vagiami duomenys,

bet ir buvo vykdomas puolimas prieš Estiją ir kiti dalykai.

Ir tada sakote sau, palauk, ką gi tas vyrukas čia veikia?

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nusikaltėlių grupės ir teroristų organizacijos

vargu ar gali būti partneriais.

Nusikaltėlių grupės paprastai nenori viešumos,

stengiasi išvengti dėmesio, ypač policijos;

tuo tarpu teroristai kaip tik savo veikla stengiasi patraukti kuo daugiau dėmesio.

Nusikaltėlių grupės dirba tik siekdamos pelno,

tuo tarpu teroristai veikia, bent jau tariamai, iš ideologinių paskatų.

Nusikaltėlių grupės neleis, kad kokie nors principai sukliudytų jiems gauti finansinės naudos,

tuo tarpu teroristų organizacijos daugelį savo veiksmų teisina politiniais arba religiniais principais.

Tačiau šiais apibūdinimais piešiamas tik labai jau baltas ir juodas paveikslas.

Tuo tarpu realybės spalva yra pilka.

Pažvelkime į organizuoto nusikalstamumo prigimtį

ir suskirstykime jį pagal gamybos zonas

– Kolumbija, Afganistanas, pavyzdžiui;

paskirstymo zonas – šiaurės Meksika, Balkanai;

ir vartojimo zonas – Jungtinės Amerikos Valstijos, Vakarų Europa.

Gamybos ir paskirstymo zonose nusikaltėlių grupės nesislepia šešėlyje.

Saugumo ekspertai išsiaiškino, kad nusikaltėlių ir teroristų grupių sutaptis yra tokia didelė,

kad kartais nelengva jas atskirti vieną nuo kitos.

Per kelerius pastaruosius metus iškilo organizacijos mišrūnai, linkstančios į vieną ar į kitą spektro pusę,

tačiau palyginti, o gal ir visiškai vienodai užsiimančios abiem šios veiklos atmainomis.

Dar didesnės jų sąsajos matomos kalbant apie jų tikslus ir operacijas bei verbavimo strategiją.

Kartais manoma, kad yra kažkokia lyg ir Hezbollah organizuoto nusikalstamumo divizija –

ar aš kalbu su Juanu Pablo iš Cali kartelio? Šitaip nėra.

Šių dviejų grupuočių bendrybės gali pasireikšti jų veiklos, interesų sriyje, dalijantis dalyviais ir gebėjimais.

Jei yra asmenų tinklas, tai argi svarbu, kad vienas ir tas pats žmogus

pusę savo laiko skiria nusikaltėlių grupei, o kitą pusę – veikdamas drauge su maištininkais.

Kalbame tiesiog apie pasikeitimą gebėjimais.

Jau seniai teroristai naudoja nusikalstamą veiklą savo organizacijoms finansuoti.

Dažniausiai tai būna grobimai dėl išpirkos, žmonių ir narkotikų kontrabanda.

Dabar daugeliui teroristų grupių tai tiesiog tapo egzistavimo pagrindu,

taigi jie pavirsta organizuotomis nusikaltėlių grupėmis.

Glaudesnių ryšių dėka kai kurios grupės netgi pakeičia savo struktūrą, kad policija jų lengvai nesurastų.

Jie pereina nuo hierarchinės prie tinklo struktūros.

Taigi abi grupuotės kažko vis viena iš kitos pasimoko.

Šiuo atveju galima pasakyti, kad nusikaltėliai šiek tiek atsilikdavo nuo maištininkų.

Jie pasirinko kuopelių pavidalo struktūrą ir dabar tuo naudojasi, kad pasislėptų nuo teisėsaugos žvilgsnio.

Ši Londono vieta yra visai šalia Ist Endo – rytinės dalies,

kurios būdingas bruožas dar vos prieš keletą dešimtmečių buvo

glaudi vietinių bendruomenė.

Tačiau dabar čia pilna užsienietiškų parduotuvių ir žmonių bei pinigų iš viso pasaulio.

Kaip ir ši vieta, kuri pakito veikiama globalizacijos procesų,

lygiai taip pat pasikeitė ir žmonės bei nusikaltėlių ir teroristų grupių veikimo būdai.

Tai, kad kapitalas gali laisvai judėti tarp valstybių, pereidamas per sienas ir žmones,

tam tikru mastu palengvina organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo ryšį.

Pažengusios technologijos, ypač ryšių, nusikaltėlių grupėms

reiškia, kad dabar jie gali sparčiai pasiekti kitas šalis,

kitus žemynus, labai greitai susisiekti su naujais klientais arba galimais bendrininkais.

Berlyno sienos griuvimas, Sovietų Sąjungos žlugimas 1991 m.

ir kiti dešimtojo dešimtmečio įvykiai sukūrė puikias sąlygas augti organizuotam nusikalstamumui.

Tuo pat metu įvyko ir tarptautinių finansinių rinkų liberalizacija.

O tai reiškia, kad sandorių kiekis per labai trumpą laiką,

ypač atsižvelgiant į tas naująsias technologijas, kurios buvo imtos taikyti,

sandorių kiekis finansinėse rinkose buvo tiesiog stulbinantis,

ir niekas, tiesiog niekas negalėjo jų sužiūrėti.

Kaip ir dešimtasis dešimtmetis, atnešęs sumaištį ir netikrumą,

taip ir dabartinė 2008 ir 2009 metų finansų krizė sukūrė tokias sąlygas,

kuriomis yra pasirengusios pasinaudoti nusikaltėlių ir teroristų grupės.

Štai esu pačiame Londono Sičio finansiniame centre.

Vienas iš nerimą keliančių dalykų, kuriuos nurodo saugumo analitikai, yra tai,

kad tokia finansinė krizė, kaip ši gali sukurti tinkamas sąlygas nusikaltėlių

ir teroristų grupėms investuoti į tokias vietas kaip ši – vietas,

kurioms gyvybiškai reikalingas kapitalas ir mažiau kam rūpi paklausti, iš kur jis atsirado.

Galima sakyti, kad nusikaltėlių grupės yra vienas iš tų kelių sektorių, kurios labai gerai

pasipelnys iš pinigų kreditams stygiaus, nes dabar jiems atsirado proga išpirkti

žlungančias kompanijas arba tapti jų dalininkais per, sakykime, nekilnojamojo turto rinką.

Jie taip pat skverbiasi ir į mažas bei vidutinio dydžio įmones, ypač norėdami pasipelnyti

iš tų daugybės programų, kurias taiko vyriausybės tokiam verslui remti.

Viso to esmė – mums iškilusi milžiniška likvidumo krizė,

o organizuotos nusikaltėlių gaujos veikia pinigingoje ekonomikoje.

Taigi, tai auksinė proga organizuotam nusikalstamumui.

Ryšys tarp teroristų ir nusikaltėlių grupių yra santuoka iš išskaičiavimo,

tačiau ir toje santuokoje taip pat gali kilti nesutarimų.

Pradeda matytis ženklų, kad tarp tam tikrų grupuočių bręsta kovos dėl įtakos zonų,

ypač tokiose vietose kaip Rusija ir Centrinė Azija,

kurios yra tiesiog rojus jų veiklai.

Jie dabar stengiasi skverbtis visur kaip galima plačiau, atsiriekti kuo didesnį pyrago gabalą,

o tai, aišku, skatina karus dėl įtakos pasidalijimo.

Manau, kad suprantate, jog tokiose srityse, kaip, pavyzdžiui, narkotikų verslas,

prie šio verslo prisidedantys naujokai privalo klausyti, ką jiems sako vyresnieji ir galingieji.

Noriu pasakyti, kad jei norite pabandyti susirungti su viena iš heroino jūsų šalyje platinimu užsiimančių gaujų,

labai prašom, tačiau jei būčiau ir pats Osama bin Ladenas,

gerai pagalvočiau, prieš pradėdamas su tais vyrukais varžytis.

Viena yra aišku, ryšiai tarp organizuotų nusikaltėlių ir teroristų

organizacijų nėra naujas dalykas.

Kai 1981 m. El-Jihad grupė nužudė Egipto prezidentą Anwarą Sadatą,

lėšų šiems išpuoliams jie gavo apiplėšę keletą krikščionims priklausiusių juvelyrinių parduotuvių.

Dar vėliau, 1993 metais, pirmieji išpuoliai prieš Pasaulio prekybos centrą buvo iš dalies finansuoti

lėšomis, gautomis pardavus marškinėlių padirbinius.

Greitaeigiame XXI amžiuje nei nusikaltėlių,

nei teroristų grupės nerodo jokių atsilikimo ženklų.

Hezbollah yra kur kas modernesnė organizacija, nei dauguma žmonių, atrodo, būtų linkę manyti.

Noriu pasakyti, kad tai, ką jie daro kibernetinėje erdvėje, išties yra įspūdinga,

turiu omenyje, na, žinote, puolamųjų pajėgumų, kibernetinių pajėgumų, plėtojimą,

taip pat tą faktą, kad jie kuria Libane savo šviesolaidžio tinklą.

Ir nūdienos iššūkiai jiems atveria naujų šiuolaikiškų būdų iš to pasipelnyti.

Viešumą pasiekė informacija apie pirmą stambią aferą, susijusią su anglies dvideginio išmetimo

taršos leidimų prekyba – nusikaltimą, galintį atnešti milžiniškas pinigų sumas.

Vienas iš veiksmingiausių kovos su šiomis grupėmis būdų yra griežta veiksmų

tarp valstybių ir organizacijų koordinacija. Jei to nėra, atsiranda spragos, kuriomis yra be gailesčio naudojamasi.

Kur kas sudėtingiau vykdyti drauge bendrą operaciją,

jei viena iš dalyvaujančių šalių nenori dalytis didžiuma savo turimos informacijos.

Tai, sakyčiau, šiandien yra viena iš stambiausių deramo bendradarbiavimo kliūčių.

Internetinės bankininkystės atsiradimas nenusakomai padeda vykdyti nusikalstamus lėšų pervedimus,

kai pinigai dideliu greičiu pervedami į bet kurį pasaulio kraštą, nepaliekant jokių pėdsakų.

Iš esmės vienas iš pokyčių yra tai, kad dabar galima daug greičiau

išvengti teisėsaugos paprasčiausiai dėl to, kad

vos tik pastebėjus tyrėjų dėmesio ženklų, galima beveik tuoj pat pradėti pinigų perkėlimą.

Įdomu tai, kad nusikaltėlių grupėms Europoje labiausiai naudingos

pačios stambiausios operacijos, susijusios su vadinamuoju karuseliniu sukčiavimu,

kuris iš esmės grindžiamas tuo, kad naudojamasi PVM režimo neatitikimais įvairiose šalyse.

Tai kasmet atneša toli gražu ne vieną milijardą eurų pajamų.

Tačiau, ko gero, pagrindinis klausimas yra toks – kurių veikla padaro daugiausia žalos

ir kelia didesnę grėsmę saugumui – organizuotų nusikaltėlių ar teroristų?

Aš asmeniškai manau, kad terorizmo grėsmė yra dažnai perdėta,

palyginti su tomis socialinėmis grėsmėmis, kurias kelia organizuotos nusikaltėlių grupuotės visame pasaulyje.

Noriu pasakyti, kad poveikis žmonių gyvenimui yra nepalyginamai didesnis, jei, pavyzdžiui,

karą Rytų Demokratinėje Kongo Respublikoje kaip ir aš laikysite

iš esmės didžiulio masto nusikalstamos veiklos padariniu,

ir prisiminsite, kad tada buvo nužudyti penki milijonai žmonių.

Terorizmui, atvirai sakant, belieka tik pasvajoti apie tokius skaičius.

Kaip yra lengva (ir patogu) galvoti, kad organizuotų nusikaltėlių

ir teroristų grupės yra kažkokių tolimų šalių problema.

Mums taip pat patiktų manyti, kad jų veikla

turi įtakos tik mūsų visuomenės pakraščiams.

Tačiau šios dvi grupės veikia vis glaudžiau,

ir ne tiktai kažkur šešėlyje, taip pat užsiima ne tiktai nelegaliomis prekėmis ar paslaugomis.

Su jų veikla galima susidurti pačiame mūsų kasdienio gyvenimo centre.

Skustuvai, baterijos – ką tik paimsi, viskas dabar yra klastojama,

dažniausiai – Rytų Azijojos fabrikuose.

Tačiau įvežama į Europos Sąjungą,

padedant tradicinėms organizuotų nusikaltėlių grupėms.

Kalbant apie kasdienius dalykus, vienas iš tokių, aišku, yra cigarečių kontrabanda.

Ir alkoholio kontrabanda taip pat. Ir kreditinių kortelių ir pan. klastojimas.

Misha Glenny yra ne vieną apdovanojimą gavęs rašytojas, buvęs BBC korespondentas.

Jo neseniai pasirodžiusioje knygoje „McMafia“ pateikiamos vienos iš aiškiausių įžvalgų

apie tai, kaip veikia nusikaltėlių grupės visame pasaulyje.

Viena iš sričių, kurioje dalyvauja daugiausiai žmonių,

yra kortelių klastojimas, vadinamasis „kardingas“,

banko duomenų ir kreditinių kortelių vagystės ir taip toliau.

Pasitaiko atvejų, kai Al Qaedos nariai čia, Jungtinėje Karalystėje,

ir kitose šalyse imasi kardingo operacijų, kad galėtų finansuoti savo veiklą.

Yra tokie dalykai, kaip, pavyzdžiui, pogrindinis forumas, vadinamas karderių rinka,

o tai – iš esmės tik žemo lygio nusikalstamumas,

ir staiga imate ir susiduriate su „Botnet“ tinklu, per kurį ne tiktai vagiami duomenys,

bet ir buvo vykdomas puolimas prieš Estiją ir kiti dalykai.

Ir tada sakote sau, palauk, ką gi tas vyrukas čia veikia?

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nusikaltėlių grupės ir teroristų organizacijos

vargu ar gali būti partneriais.

Nusikaltėlių grupės paprastai nenori viešumos,

stengiasi išvengti dėmesio, ypač policijos;

tuo tarpu teroristai kaip tik savo veikla stengiasi patraukti kuo daugiau dėmesio.

Nusikaltėlių grupės dirba tik siekdamos pelno,

tuo tarpu teroristai veikia, bent jau tariamai, iš ideologinių paskatų.

Nusikaltėlių grupės neleis, kad kokie nors principai sukliudytų jiems gauti finansinės naudos,

tuo tarpu teroristų organizacijos daugelį savo veiksmų teisina politiniais arba religiniais principais.

Tačiau šiais apibūdinimais piešiamas tik labai jau baltas ir juodas paveikslas.

Tuo tarpu realybės spalva yra pilka.

Pažvelkime į organizuoto nusikalstamumo prigimtį

ir suskirstykime jį pagal gamybos zonas

– Kolumbija, Afganistanas, pavyzdžiui;

paskirstymo zonas – šiaurės Meksika, Balkanai;

ir vartojimo zonas – Jungtinės Amerikos Valstijos, Vakarų Europa.

Gamybos ir paskirstymo zonose nusikaltėlių grupės nesislepia šešėlyje.

Saugumo ekspertai išsiaiškino, kad nusikaltėlių ir teroristų grupių sutaptis yra tokia didelė,

kad kartais nelengva jas atskirti vieną nuo kitos.

Per kelerius pastaruosius metus iškilo organizacijos mišrūnai, linkstančios į vieną ar į kitą spektro pusę,

tačiau palyginti, o gal ir visiškai vienodai užsiimančios abiem šios veiklos atmainomis.

Dar didesnės jų sąsajos matomos kalbant apie jų tikslus ir operacijas bei verbavimo strategiją.

Kartais manoma, kad yra kažkokia lyg ir Hezbollah organizuoto nusikalstamumo divizija –

ar aš kalbu su Juanu Pablo iš Cali kartelio? Šitaip nėra.

Šių dviejų grupuočių bendrybės gali pasireikšti jų veiklos, interesų sriyje, dalijantis dalyviais ir gebėjimais.

Jei yra asmenų tinklas, tai argi svarbu, kad vienas ir tas pats žmogus

pusę savo laiko skiria nusikaltėlių grupei, o kitą pusę – veikdamas drauge su maištininkais.

Kalbame tiesiog apie pasikeitimą gebėjimais.

Jau seniai teroristai naudoja nusikalstamą veiklą savo organizacijoms finansuoti.

Dažniausiai tai būna grobimai dėl išpirkos, žmonių ir narkotikų kontrabanda.

Dabar daugeliui teroristų grupių tai tiesiog tapo egzistavimo pagrindu,

taigi jie pavirsta organizuotomis nusikaltėlių grupėmis.

Glaudesnių ryšių dėka kai kurios grupės netgi pakeičia savo struktūrą, kad policija jų lengvai nesurastų.

Jie pereina nuo hierarchinės prie tinklo struktūros.

Taigi abi grupuotės kažko vis viena iš kitos pasimoko.

Šiuo atveju galima pasakyti, kad nusikaltėliai šiek tiek atsilikdavo nuo maištininkų.

Jie pasirinko kuopelių pavidalo struktūrą ir dabar tuo naudojasi, kad pasislėptų nuo teisėsaugos žvilgsnio.

Ši Londono vieta yra visai šalia Ist Endo – rytinės dalies,

kurios būdingas bruožas dar vos prieš keletą dešimtmečių buvo

glaudi vietinių bendruomenė.

Tačiau dabar čia pilna užsienietiškų parduotuvių ir žmonių bei pinigų iš viso pasaulio.

Kaip ir ši vieta, kuri pakito veikiama globalizacijos procesų,

lygiai taip pat pasikeitė ir žmonės bei nusikaltėlių ir teroristų grupių veikimo būdai.

Tai, kad kapitalas gali laisvai judėti tarp valstybių, pereidamas per sienas ir žmones,

tam tikru mastu palengvina organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo ryšį.

Pažengusios technologijos, ypač ryšių, nusikaltėlių grupėms

reiškia, kad dabar jie gali sparčiai pasiekti kitas šalis,

kitus žemynus, labai greitai susisiekti su naujais klientais arba galimais bendrininkais.

Berlyno sienos griuvimas, Sovietų Sąjungos žlugimas 1991 m.

ir kiti dešimtojo dešimtmečio įvykiai sukūrė puikias sąlygas augti organizuotam nusikalstamumui.

Tuo pat metu įvyko ir tarptautinių finansinių rinkų liberalizacija.

O tai reiškia, kad sandorių kiekis per labai trumpą laiką,

ypač atsižvelgiant į tas naująsias technologijas, kurios buvo imtos taikyti,

sandorių kiekis finansinėse rinkose buvo tiesiog stulbinantis,

ir niekas, tiesiog niekas negalėjo jų sužiūrėti.

Kaip ir dešimtasis dešimtmetis, atnešęs sumaištį ir netikrumą,

taip ir dabartinė 2008 ir 2009 metų finansų krizė sukūrė tokias sąlygas,

kuriomis yra pasirengusios pasinaudoti nusikaltėlių ir teroristų grupės.

Štai esu pačiame Londono Sičio finansiniame centre.

Vienas iš nerimą keliančių dalykų, kuriuos nurodo saugumo analitikai, yra tai,

kad tokia finansinė krizė, kaip ši gali sukurti tinkamas sąlygas nusikaltėlių

ir teroristų grupėms investuoti į tokias vietas kaip ši – vietas,

kurioms gyvybiškai reikalingas kapitalas ir mažiau kam rūpi paklausti, iš kur jis atsirado.

Galima sakyti, kad nusikaltėlių grupės yra vienas iš tų kelių sektorių, kurios labai gerai

pasipelnys iš pinigų kreditams stygiaus, nes dabar jiems atsirado proga išpirkti

žlungančias kompanijas arba tapti jų dalininkais per, sakykime, nekilnojamojo turto rinką.

Jie taip pat skverbiasi ir į mažas bei vidutinio dydžio įmones, ypač norėdami pasipelnyti

iš tų daugybės programų, kurias taiko vyriausybės tokiam verslui remti.

Viso to esmė – mums iškilusi milžiniška likvidumo krizė,

o organizuotos nusikaltėlių gaujos veikia pinigingoje ekonomikoje.

Taigi, tai auksinė proga organizuotam nusikalstamumui.

Ryšys tarp teroristų ir nusikaltėlių grupių yra santuoka iš išskaičiavimo,

tačiau ir toje santuokoje taip pat gali kilti nesutarimų.

Pradeda matytis ženklų, kad tarp tam tikrų grupuočių bręsta kovos dėl įtakos zonų,

ypač tokiose vietose kaip Rusija ir Centrinė Azija,

kurios yra tiesiog rojus jų veiklai.

Jie dabar stengiasi skverbtis visur kaip galima plačiau, atsiriekti kuo didesnį pyrago gabalą,

o tai, aišku, skatina karus dėl įtakos pasidalijimo.

Manau, kad suprantate, jog tokiose srityse, kaip, pavyzdžiui, narkotikų verslas,

prie šio verslo prisidedantys naujokai privalo klausyti, ką jiems sako vyresnieji ir galingieji.

Noriu pasakyti, kad jei norite pabandyti susirungti su viena iš heroino jūsų šalyje platinimu užsiimančių gaujų,

labai prašom, tačiau jei būčiau ir pats Osama bin Ladenas,

gerai pagalvočiau, prieš pradėdamas su tais vyrukais varžytis.

Viena yra aišku, ryšiai tarp organizuotų nusikaltėlių ir teroristų

organizacijų nėra naujas dalykas.

Kai 1981 m. El-Jihad grupė nužudė Egipto prezidentą Anwarą Sadatą,

lėšų šiems išpuoliams jie gavo apiplėšę keletą krikščionims priklausiusių juvelyrinių parduotuvių.

Dar vėliau, 1993 metais, pirmieji išpuoliai prieš Pasaulio prekybos centrą buvo iš dalies finansuoti

lėšomis, gautomis pardavus marškinėlių padirbinius.

Greitaeigiame XXI amžiuje nei nusikaltėlių,

nei teroristų grupės nerodo jokių atsilikimo ženklų.

Hezbollah yra kur kas modernesnė organizacija, nei dauguma žmonių, atrodo, būtų linkę manyti.

Noriu pasakyti, kad tai, ką jie daro kibernetinėje erdvėje, išties yra įspūdinga,

turiu omenyje, na, žinote, puolamųjų pajėgumų, kibernetinių pajėgumų, plėtojimą,

taip pat tą faktą, kad jie kuria Libane savo šviesolaidžio tinklą.

Ir nūdienos iššūkiai jiems atveria naujų šiuolaikiškų būdų iš to pasipelnyti.

Viešumą pasiekė informacija apie pirmą stambią aferą, susijusią su anglies dvideginio išmetimo

taršos leidimų prekyba – nusikaltimą, galintį atnešti milžiniškas pinigų sumas.

Vienas iš veiksmingiausių kovos su šiomis grupėmis būdų yra griežta veiksmų

tarp valstybių ir organizacijų koordinacija. Jei to nėra, atsiranda spragos, kuriomis yra be gailesčio naudojamasi.

Kur kas sudėtingiau vykdyti drauge bendrą operaciją,

jei viena iš dalyvaujančių šalių nenori dalytis didžiuma savo turimos informacijos.

Tai, sakyčiau, šiandien yra viena iš stambiausių deramo bendradarbiavimo kliūčių.

Internetinės bankininkystės atsiradimas nenusakomai padeda vykdyti nusikalstamus lėšų pervedimus,

kai pinigai dideliu greičiu pervedami į bet kurį pasaulio kraštą, nepaliekant jokių pėdsakų.

Iš esmės vienas iš pokyčių yra tai, kad dabar galima daug greičiau

išvengti teisėsaugos paprasčiausiai dėl to, kad

vos tik pastebėjus tyrėjų dėmesio ženklų, galima beveik tuoj pat pradėti pinigų perkėlimą.

Įdomu tai, kad nusikaltėlių grupėms Europoje labiausiai naudingos

pačios stambiausios operacijos, susijusios su vadinamuoju karuseliniu sukčiavimu,

kuris iš esmės grindžiamas tuo, kad naudojamasi PVM režimo neatitikimais įvairiose šalyse.

Tai kasmet atneša toli gražu ne vieną milijardą eurų pajamų.

Tačiau, ko gero, pagrindinis klausimas yra toks – kurių veikla padaro daugiausia žalos

ir kelia didesnę grėsmę saugumui – organizuotų nusikaltėlių ar teroristų?

Aš asmeniškai manau, kad terorizmo grėsmė yra dažnai perdėta,

palyginti su tomis socialinėmis grėsmėmis, kurias kelia organizuotos nusikaltėlių grupuotės visame pasaulyje.

Noriu pasakyti, kad poveikis žmonių gyvenimui yra nepalyginamai didesnis, jei, pavyzdžiui,

karą Rytų Demokratinėje Kongo Respublikoje kaip ir aš laikysite

iš esmės didžiulio masto nusikalstamos veiklos padariniu,

ir prisiminsite, kad tada buvo nužudyti penki milijonai žmonių.

Terorizmui, atvirai sakant, belieka tik pasvajoti apie tokius skaičius.

Pasiųsk tai:    DiggIt   MySpace   Facebook   Delicious   Permalink