Eiti į NATO pradinį puslapį
Eiti į NATO APŽVALGOS pradinį puslapį
   Šis numeris: 2004 m. pavasaris Ankstesni numeriai   |  Kalba
Eiti į NATO pradinį puslapį
 Turinys
 Įvadas
 Santraukos
 Diskusija
 Interviu
 Knygų
 apžvalga
 Speciali skiltis
 Kariniai
 reikalai
 Statistika
 Autoriai
 Bibliografija
 Saitai
 Kitas numeris
Eiti į NATO APŽVALGOS pradinį puslapį Susisiekti su redaktoriumi/prenumerata Tinka spausdinti

Siųsti šį straipsnį draugui

Speciali skiltis

Albanijos svajonė

Alfredas Moisiu apžvelgia Albanijos santykius su NATO ir Albanijos siekį pagaliau tapti Aljanso nare.


(© Hato)

NATO santykių su buvusiuoju Rytų bloku istorijoje Albanija užima ypatingą vietą. Ji pirmoji iš buvusių komunistinių šalių yra viešai pareiškusi norą stoti į Aljansą. Tai įvyko 1992 m. gruodį. Praėjus keturiems mėnesiams, į Tiraną oficialiai atvyko tuometinis NATO Generalinis sekretorius Manfredas Wörneris ir šis vizitas atvėrė naują mano šalies santykių su sėkmingiausia naujųjų laikų sąjunga istorijos puslapį. 1994 m. pradžioje Albanija parėmė partnerystės taikos labui idėją, o tų pačių metų vasario 23 d. tapo viena pirmųjų šalių, pasirašiusių Partnerystės taikos labui programos dokumentą. Nuo tada mes nuosekliai įgyvendiname lanksčią, tačiau visapusišką nuostatą dėl narystės NATO.

Prieš tapdamas Prezidentu, aš aštuonerius metus buvau gynybos ministru ir Albanijos Atlanto asociacijos pirmininku, todėl galiu paliudyti, kad integracija į NATO Albanijai buvo ir yra be galo svarbus dalykas. Iš tikrųjų, per šį dešimtmetį man buvo malonu stebėti didelį Albanijos žmonių pritarimą šiam siekiui, ir kaip tik tai leido vyriausybei imtis būtinų reformų, kad atitiktume NATO keliamus reikalavimus.

Ir vyriausybė, ir plačioji Albanijos visuomenė mano, kad euroatlantinė integracija turi lemiamos reikšmės mūsų šaliai ir jos ateičiai. Todėl mes sąžiningai įgyvendiname savo šalies metinę Narystės veiksmų plano programą.Tai yra toks procesas, kuriame dalyvauja ir vykdomoji, ir įstatymų leidžiamoji valdžia, taip pat politinės partijos bei plačioji civilinė visuomenė. Ir viešoji, ir politinė Albanijos nuomonė pripažįsta, kad narystė Aljanse yra esminis žingsnis kuriant stabilią demokratinę sistemą ir veikiančią rinkos ekonomiką. Be to, narystės siekis atspindi aktyvią užsienio politiką ir padeda mums pertvarkyti Albanijos ginkluotąsias pajėgas, pagerinti jų gebėjimą ginti laisvę ir mūsų šalies suverenumą.

Mes suprantame, kad norint būti pakviestiems į NATO neužtenka vien visuomenės plataus pritarimo narystei Aljanse arba mūsų indėlio į NATO vadovaujamas taikos palaikymo operacijas. Kvietimas stoti į Aljansą greičiau bus mūsų įdėto didelio darbo pripažinimas bei ilgo ir nuodugnaus reformų proceso, siekiant prilygti NATO standartams, sėkminga pabaiga. Šiuo metu reformų procesas sklandžiai juda į priekį, ir aš su malonumu stebiu, kaip nuolat gerėja mūsų santykiai su NATO .

Europos integracija

Albanija siekia ne tiktai narystės NATO, ji kartu stengiasi labiau integruotis Europoje. Tuo tikslu Albanija dabar veda derybas su Europos Sąjunga dėl Asociacijos ir stabilizacijos sutarties - tai procesas, turintis ypatingos svarbos šalies plėtrai ir ateičiai. Glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis Pietryčių Europos šalimis, Albanija stengiasi priartėti prie Europos lygio ir seka pavyzdžiu tų dešimties šalių - aštuonios jų yra iš Vidurio ir Rytų Europos - kurios gegužės 1 dieną įstos į Europos Sąjungą.

Pastaraisiais metais Albanija demonstruoja nuosaikumą ir nuovoką užmegzdama abiem pusėms naudingus ir patvarius santykius su visomis Pietvakarių Europos šalimis. Tai pasireiškia aukšto lygio politiniais ryšiais, dvišaliais ir daugiašaliais susitarimais ir daugeliu šiuo metu vykdomų bendrų projektų. Politinio klimato pagerėjimas rodo, kad Pietvakarių Europos šalys greičiausiai jau pasirengusios galutinai atsikratyti konfliktų, kurių daug būta praeityje, ypač dešimtame dvidešimtojo amžiaus dešimtmetyje, ir žengia dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo keliu į glaudesnę Europos ir euroatlantinę integraciją.

Šiandienės stipresnės bendradarbiavimo dvasios reikšmingas pavyzdys Pietryčių Europoje yra Adrijos Chartija, kurią pernai pasirašė trys NATO narystės siekiančios šalys - Albanija, Kroatija bei buvusiosios Jugoslavijos Respublika Makedonija - ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Nuo tada prasidėjusio ir dosniai Jungtinių Valstijų remiamo proceso tikslas – skatinti šalių bendradarbiavimą, siekiant atitikti stojimo į NATO kriterijus. Taigi mūsų šalys gali būti pavyzdys visam regionui.

Albanija remia Kosove vykstančius demokratinius procesus bei nuolatines tarptautinės bendruomenės ir NATO pastangas sukurti ten stabilumą. Mes esame įsitikinę, kad Aljanso buvimas tame regione tebėra būtinybė, nes stabilumas kai kuriose Balkanų srityse dar labai trapus ir iki šiol nesurasti atsakymai į kai kuriuos gyvybiškai svarbius mūsų saugumo klausimus. Didelį įspūdį daro jau pasiekta pažanga Kosove, ypač tai, kaip po laisvų ir sąžiningų rinkimų susiformavusios Kosovo institucijos vis labiau perima atsakomybę už provincijos valdymą. Mes remiame prasidėjusias derybas praktiniais klausimais tarp Belgrado ir Prištinos ir pripažįstame, kad tarptautinė bendruomenė turi siekti, kad situacija Kosove neblogėtų. Mūsų nuomone, reikėtų nedelsiant priimti sprendimą dėl galutinio Kosovo statuso, kadangi bet koks vilkinimas naudingas tiktai abiejų pusių ekstremistams.

Siekimas įgyvendinti narystės kriterijus

Albanija ryžtingai siekia įgyvendinti visus NATO narystės kriterijus, ypač susijusius su mūsų ginkluotųjų pajėgų reforma. Tam reikia konsoliduoti civilinę karinių pajėgų kontrolę, didinti valstybės išlaidas gynybai bei pertvarkyti kareivių auklėjimo, mokymo ir pratybų vykdymo sistemas. Mes esame dėkingi Jungtinėms Valstijoms už paramą vykdant šias reformas, taip pat kitoms Aljanso narėms, tarp jų Vokietijai, Italijai, Turkijai ir Jungtinei Karalystei, už vaisingą dvišalį bendradarbiavimą ir paramą. Reformos vykdomos pagal 2001-2010 metų reformos planą, kuris suteikia naują teisinį pagrindą kuo geresniam mūsų šalies saugumui, mūsų dalyvavimui taikos palaikymo operacijose, mūsų indėliui, siekiant taikos ir stabilumo Pietryčių Europoje bei už jos ribų, kovojant su terorizmu.

Albanijos ginkluotosios pajėgos aktyviai dalyvauja NATO ir Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijose, taip pat Jungtinių Valstijų vadovaujamoje Tarptautinėje antiteroristinėje koalicijoje. Mūsų karių yra Stabilizacijos pajėgose Bosnijoje ir Hercegovinoje, taip pat Tarptautinėse saugumo paramos pajėgose Afganistane. Albanija įstojo į vos tik susikūrusią Tarptautinę antiteroristinę koaliciją ir teikia jai visą įmanomą politinę, diplomatinę, finansinę, taip pat ir karinę paramą. Specialūs Albanijos armijos padaliniai šiuo metu yra dislokuoti Irake.

Prahos Viršūnių susitikimas buvo naujas posūkis NATO istorijoje ir visų septynių jo metu pakviestų prisijungti prie Aljanso šalių diplomatinis triumfas. NATO tapo stipresnė, iš esmės išsiplėtė Europos saugumo zona, ir svarbiausia - Albanijos požiūriu - Viršūnių susitikime buvo dar kartą patvirtinta, kad NATO laikosi atvirų durų politikos ir pripažįsta mūsų bei kitų dviejų narystės siekiančių šalių pažangą vykdant Aljanso stojimo reikalavimus bei karinės reformos srityje, taip pat tą ryžtingą paramą, kurią Albanija teikia NATO.

Mes suprantame, kad Albanijos istorinis, politinis ir ekonominis atsilikimas, nestabili vidaus padėtis ir konfliktas Pietryčių Europoje sukliudė mūsų narystės siekiams Prahos Viršūnių susitikime. Tačiau mes ir toliau įgyvendiname stojimo procesą ir pagrindinis mūsų nacionalinis uždavinys yra įvykdyti NATO politinius, ekonominius ir karinius reikalavimus.

Mes tikime, kad Albanija pagaliau nusipelnys tapti NATO nare ir dėl to, kad albanai ištikimi Aljansui ir jau daugelį metų mūsų šalis elgiasi tarsi ji de facto būtų Aljanso narė. NATO vadovaujamos misijos Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, bei mūsų pačių dalyvavimas SFOR ir ISAF pajėgose padėjo sustiprinti plačiosios visuomenės palankumą ir paramą NATO, Jungtinių Valstijų bei euroatlantinėms vertybėms. Be to, reformos, kurias mes vykdome teisinei valstybei ir demokratijai sustiprinti, taip pat mūsų indėlis kovoje prieš organizuotą nusikalstamumą ir tarptautinį terorizmą padarys Albaniją patikima ir veiksminga sąjungininke.

Kiekvienas pilietis, politikas ir prezidentas puoselėja kokią nors idėją, turi projektą ar tikslą, dėl kurio jis pasirengęs kovoti labiausiai. Mano svajonė yra būti mano šalies integracijos į NATO liudininku. Tai svajonė, kuriai pritaria dauguma mano tautiečių, ir bendras šiandien augančios būsimosios kartos tikslas. Aš viliuosi ir tikiu, kad mūsų visų pastangų dėka ši svajonė netrukus taps realybe.

Alfredas Moisiu yra Albanijos prezidentas

...Į viršų ...

* Turkija pripažįsta Makedonijos Respubliką jos konstituciniu pavadinimu.