Eiti į NATO pradinį puslapį
Eiti į NATO APŽVALGOS pradinį puslapį
   Šis numeris: 2004 m. pavasaris Ankstesni numeriai   |  Kalba
Eiti į NATO pradinį puslapį
 Turinys
 Įvadas
 Santraukos
 Diskusija
 Interviu
 Knygų
 apžvalga
 Speciali skiltis
 Kariniai
 reikalai
 Statistika
 Autoriai
 Bibliografija
 Saitai
 Kitas numeriss
Eiti į NATO APŽVALGOS pradinį puslapį Susisiekti su redaktoriumi/prenumerata Tinka spausdinti

Siųsti šį straipsnį draugui
Interviu
Brigados generolas Andersas Brännströmas: taikos palaikymo partneris
 

( NATO)


Švedijos brigados generolas Andersas Brännströmas vadovauja Daugianacionalinės brigados (MNB) centrui Kosove NATO vadovaujamos KFOR misijos sudėtyje. MNB centras dislokuotas Kosovo centrinėje ir šiaurės rytų dalyje, Centro būstinė yra Prištinoje. Šioje teritorijoje gyvena apie 700000 žmonių, tarp jų yra albanų, juodkalniečių ir serbų. Brigados generolas Brännströmas didelę tarnybos dalį praleido eidamas įvairias pareigas - nuo būrio vado iki brigados vado - Švedijos Arkties pėstininkų kariuomenėje. 1982 ir 1983 metais jis tarnavo būrio vadu Švedijos JT batalione Kipre, o 2000 m. vasarą vadovavo Švedijos JT batalionui (SWEBAT) Kosove. A.Brännströmas yra vienintelis karininkas iš šalių partnerių, šiuo metu vadovaujantis sektoriui NATO vadovaujamoje operacijoje.



Ar sunku šalių partnerių kariams dirbti kartu su NATO kolegomis sudėtingose taikos rėmimo operacijose?

Iš tiesų dirbti kartu yra gana lengva. Taip yra todėl, kad jau dešimt metų kartu su NATO dalyvaujame Partnerystės taikos labui programoje bei esame įgiję patirties Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur Švedija nuo 1990-ųjų buvo dislokavusi 12 batalionų. Be to, mes jau penkerius metus kartu dirbame Kosove. Svarbiausia yra tai, kad visi kariai - ar NATO, ar ne NATO - yra panašiai apmokyti ir tiki panašiomis vertybėmis. Tai garantuoja visapusiškai teigiamą patirtį.

Koks buvo sunkiausias išbandymas Jums, kaip karininkui iš šalies partnerės, vieno iš svarbiausių sektorių NATO vadovaujamoje operacijoje vadovui?

Didžiausias išbandymas vadui – ar jis būtų iš šalies partnerės, ar iš valstybės NATO narės - užtikrinti, kad savo pareigą kuo geriau atliktų visų aštuonių į MNB centrą įeinančių šalių atstovai, kad įvairiatautė sudėtis būtų jėga, o ne silpnybė.

Gal galėtumėte, remdamasis savo tarnybos Kosove patirtimi, patarti, ko reikia, kad kariai iš šalių partnerių galėtų sėkmingiau dirbti su kolegomis iš NATO?

Ypač svarbu suderinti štabo procedūrų ir komunikacijos sistemas. Be to, kai tenka jaunus kareivius, puskarininkius ir karininkus mokyti ir rengti tarptautinėms operacijoms, svarbiausiais tampa kalbos įgūdžiai. Neišvengiamai būtina, kad kiekvienas galėtų normaliai bendrauti anglų kalba.

Kokie dar esminiai gebėjimai, be kalbos, būtini geram taikos palaikymo pajėgų kariui?

Taikos palaikymo pajėgų karys turi būti teisingas, sąžiningas ir tvirtas. To reikia visose taikos palaikymo operacijose. Vietos gyventojai turi suprasti, kad taikos palaikymo pajėgų kareivis yra draugiškas tiems, kurie su juo bendradarbiauja, bet gali būti griežtas su bendradarbiauti nenorinčiaisiais. Tiktai taip taikos palaikymo karys pelnys ir vietinių žmonių, ir tame regione veikiančių tarptautinių organizacijų pagarbą, be kurios misijos sėkmė yra neįmanoma. Pagrindiniai įgūdžiai yra tiesiog tokie, kuriuos privalo turėti geras karys. O gerą karį gerbia visos susijusios šalys.

Ar pastebite, kad skirtųsi Kosovo gyventojų – ar tai būtų etniniai albanai, ar serbai – požiūris į taikos palaikymo pajėgų karius iš šalių partnerių?

Požiūris priklauso ne nuo etninės kilmės. Apskritai vietos gyventojai - ir albanai, ir serbai - vienodai gerbia kareivius ir iš šalių partnerių, ir iš NATO valstybių. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra ir išimčių. Nors paprasti žmonės iš visų etninių grupių labai palankūs taikos palaikymo kariams, kriminalinio pasaulio atstovai bei asmenys, kurių politinės nuostatos destruktyvios, yra mums priešiški. Tai gali būti ženklas, patvirtinantis, kad mes dirbame gerai.

Tarptautinės brigados centras, t.y. sektorius, už kurį Jūs esate atsakingas, apima vieną iš didžiausią emocinę įtampą keliančių Kosovo teritorijų, įskaitant Kosovo Polje, kur vyko žymusis 1389 m. mūšis. Ar tai turėjo kokios nors įtakos rengiantis Jūsų misijai ir jos kasdienėje veikloje?

Labai svarbu, kad visi taikos palaikymo pajėgų kariai, ypač vadovai, gerai žinotų konflikto priežastis, išmanytų regiono istoriją ir apie ten gyvenančias tautas. Šioje srityje turiu nemažai patirties, kuria galiu remtis – 2000 m. vasarą buvau čia Švedijos bataliono vadovaujančiu karininku. Žinoma, kovinės grupės vado pareigos nėra tokios pat kaip brigados vado, bet ankstesnė šešių mėnesių patirtis man padeda vykdyti dabartinę užduotį. Priešingu atveju būtina turėti gerų patarėjų. Prieš sugrįždamas į Kosovą, aš pasistengiau, kad mane suptų tikrai labai geri žmonės.


Ar daug laiko ir pastangų skiriate etninės serbų bendruomenės apsaugai, kokios yra galimybės užtikrinti nuoseklų serbų sugrįžimą?

Mano tikslas – apsaugoti visas etnines grupes, žmones ir organizacijas, visus, kam kyla grėsmė. Aš neturiu statistinių duomenų, kiek laiko skiriame vienai bendruomenei, palyginti su kita. Kaip bebūtų, šioje srityje mes dirbame kartu su policijos pajėgomis. Aš manau, kad saugumas yra svarbus veiksnys, iš dalies lemiantis žmonių apsisprendimą grįžti. Bet šis veiksnys nėra vienintelis, grįžimo galimybė priklauso nuo įvairių veiksnių. Pavyzdžiui, daug reikšmės turi ekonomikos būklė. Mes palaikome kiekvieną norintįjį sugrįžti ir todėl stengiamės, kad aplinka būtų kuo saugesnė ir nekeltų grėsmės.

KFOR Kosove yra jau beveik penkeri metai ir vis dar nepraranda žmonių palankumo. Tačiau dar prireiks ne vienų metų, kol bus išspręsta provincijos politinė situacija. Kokią įtaką taikos procesui turi neaiški Kosovo ateitis? Ar nepastebėjote, kad būtų pasikeitęs žmonių požiūris į KFOR, palyginti, kaip buvo 2000-aisiais ir kaip yra dabar?

Palyginęs šių dienų situaciją su ta, kuri buvo prieš trejus metus, nepastebiu, kad būtų kitęs palankus požiūris į KFOR, ir nemanau, kad kas nors keistųsi, jei mes ir toliau dirbsime gerai. Visiškai išsprendus Kosovo politinę situaciją, mūsų darbas palengvėtų. Tačiau turime pripažinti, kad šiam procesui neišvengiamai reikia laiko, kadangi išspręsti visas su Kosovu susijusias problemas yra labai sunku. Savo vyrams sakau, kad mūsų užduotis – dirbti taip, kad būtų sukurta saugi ir nekelianti grėsmės aplinka. Aš tikiu, kad tai padės greičiau rasti ir politinį sprendimą.

Kokius konkrečius įgūdžius ir kokią patirtį atsinešė į KFOR Švedijos ginkluotosios pajėgos?

Norėčiau pažymėti porą veiksnių. Pirmasis - ilga mūsų dalyvavimo taikos palaikymo misijose istorija. Švedija dalyvauja taikos palaikymo misijose nuo 1940-ųjų metų. Švedijos taikos palaikymo pajėgų kariai patirties sėmėsi Artimuosiuose Rytuose, Kipre ir Konge, taip pat Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Kosove. Mes didžiuojamės taikos palaikymo tradicija ir savo patirtimi. Antrasis veiksnys yra Švedijoje veikianti šauktinių kariuomenės sistema. Visais dislokacijos užjūryje atvejais mes pasitelkiame asmenis, kurie išėjo šauktinių parengimą ir savanoriškai pasisiūlė tarnauti specialiose misijose. Taigi kiekvienas švedų kareivis į tokias operacijas kaip KFOR atsineša civilio įgūdžių, kadangi tarp mūsų yra įvairiausių profesijų atstovų - mokytojų, santechnikų, policininkų ir daugelio kitų. Nekariniai įgūdžiai gali labai padėti taikos rėmimo ir taikos palaikymo operacijose, ypač kai prireikia dirbti su civiliais.

Kokios naudos Jums davė darbas NATO? Kuo Švedijos kareiviams apskritai naudingas šis ryšys?

Prieš atvykdami į Kosovą, mes kruopščiai rengėmės šiai misijai. Tiesiogiai dirbdami su NATO pajėgomis, galėjome susipažinti su Aljanso darbo metodais ir praktika, sužinoti, kaip NATO planuoja operacijas. Kartu dirbdami NATO sistemoje ar bet kurioje įvairiatautėje aplinkoje, mes galime kasdien palyginti save su kitų šalių karinių pajėgų kariais. Tai ne konkurencija, greičiau – konstruktyvūs informacijos ir nuomonių mainai, o tai yra pozityvus dalykas. Aš, kaip Švedijos karininkas, kaip profesionalas ir kaip asmuo, esu labai patenkintas šia patirtimi. Visuomet jaučiu stiprią paramą iš NATO, iš savo vado generolo leitenanto Holgerio Kammerhoffo ir iš visų aštuonių karius į MNB centrą atsiuntusių šalių.

Kaip dauguma švedų žiūri į NATO? Ar gali būti, kad Švedija vieną dieną įstos į Aljansą?

Remiantis įvairių viešosios nuomonės studijų centrų, pavyzdžiui, Gallupo, atliktomis nuomonių apklausomis, dauguma švedų nenori stoti į NATO. Tačiau darant tokias apklausas nėra teirautasi, ką švedai galvoja apie Švedijos veiklą kartu su NATO. Šiuo požiūriu, mano nuomone, dauguma švedų tikrai yra patenkinti, kad dirba su NATO pagal Partnerystės taikos labui programą bei dalyvauja taikos palaikymo misijose čia, Kosove, Bosnijoje ir Hercegovinoje, o ateityje galbūt ir kitose vietose. Man atrodo, kad mes daug ko išmokstame dirbdami su įvairių šalių kariais, žmonėmis ir organizacijomis NATO struktūroje. Esu įsitikinęs, kad ir toliau galime prisidėti prie bendrų tarptautinių siekių. O ar vieną dieną mes stosime į NATO, tai politinis klausimas. Jums reikėtų paklausti apie tai labiau šiuo klausimu kompetentingo politiko.

...Į viršų ...